Europos Parlamente Strasbūre trečiadienį buvo paminėtos
Baltijos tautų tremties metinės. Kaip BNS sakė vienas šio
minėjimo organizatorių V.Landsbergis, kasmet nuo 2006-ųjų
vykstantis renginys sutraukia vis daugiau dalyvių.
„Dirbdamas čia politinį darbą galiu pastebėti, kad siekiant,
jog apie mūsų kraštus, apie mūsų likimą ir dabartį, sužinotų
daugiau, tai yra ilgas kantrybės ir nuoseklumo reikalaujantis
darbas“, - kalbėjo buvęs Sąjūdžio lyderis.
Anot V. Landsbergio, lašas po lašo ir akmenį pratašo: „O tas
akmuo yra - abejingumo, nežinojimo, žmonių mintys užimtos kitais
dalykais ir įnešti ten naują žinojimą ir dar atjautą, ir naują
supratimą, tai reikalauja laiko“.
Nuo 2006 metų Europos Parlamento lankytojų erdvėje kabo
memorialinė lenta, žyminti 1941 metų birželio 14 dienos, tremčių
į Sibirą pradžią, prie kurios kasmet susirenka Lietuvos, Latvijos
ir Estijos europarlamentarai ir svečiai. 1941 metų birželio 14
dieną sovietai pradėjo masinius okupuotos Lietuvos ir kitų Baltijos
šalių gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Viena iš dalyvių, Latvijos europarlamentarė Sandra Kalnietė
prisiminė savo patirtį ir kalbėjo apie tai, kaip svarbu atpažinti
pirmus pavojaus signalus europietiškoms vertybėms.
„Praeitis visada yra ir ateitis. Mums reikia studijuoti ir
suprasti praeitį, kad nekartotume klaidų, pastebėtume pačius
pirmuosius požymius, kurie praneša, kad gali kilti grėsmė
žmonėms, demokratijai ar žmogaus teisėms, europietiškoms
vertybėms,“ - BNS kalbėjo S.Kalnietė.
Paklausta, ar tokie mums skaudžių datų minėjimai kelia kolegų
susidomėjimą Europos Parlamente, Sandra Kalnietė priminė, kad
Baltijos šalys ir kitos naujosios ES narės iš rytų daug padarė,
kad atkreiptų Europos dėmesį į totalitarinių režimų
nusikaltimus.
„EP priimta rezoliucija 2009 metais, išreiškianti susirūpinimą
totalitariniais režimais – tai aukščiausias politiniu lygiu
priimtas dokumentas Europoje, kuris atkreipia dėmesį, kaip svarbu
pastebėti, prisiminti ir tyrinėti tokius režimus. Aš teikiu
pirmenybę tyrinėjimui, nes tik taip galima atskleisti naujus
istorijos puslapius ir pateikti medžiagą padedančią suprasti,“ -
sakė S.Kalnietė.
Bendrą Baltijos šalių renginį vedęs estų europarlamentaras
Tunne Kelamas paklaustas, ar tokie istorinių datų minėjimai ir yra
vienintelis likęs Baltijos šalis vienijantis dalykas, teigė, kad
mus klaidina dirbtiniai skirtumai.
„Ilgą laikotarpį mus jungė mūsų bendra praeitis, mes
turėjome bendrus pavojus, bendrą priešą. Tačiau dabar, manau,
turime daug daugiau bendro nei bet kada anksčiau. Mes, Baltijos
šalys, niekada istorijoje nebuvome taip arti viena kitos. Tad
nesileiskime suklaidinami dirbtinių skirtumų, kurių visada bus tarp
šalių narių, tačiau Baltijos šalys sugebėjo laikytis kartu ir
šis bendros praeities minėjimas gali mus dar glaudžiau sujungti“, -
teigė T. Kelamas.
Lietuvos europarlamentaras Algirdas Saudargas svarstė, kad
kančios Europos istorijoje daug, o lietuviams svarbu į ateitį
perduoti heroizmą: „Praeitis turi būti įprasminama ateityje.
Kartais gal pabrėžiam tą kančią, kuriai reikia atiduoti pagarbą,
tačiau nereikia stengtis nustebinti kitų savo kančia. Manau yra
kiti dalykai, kuriuos reikia puoselėti, tai herojinė pusė, tai, kad
mes nepasidavėm. Ta dvasia, kuri sustabdė tankus, yra labiau tinkama
nešti į ateitį“.
Ši istorijos pusė, anot A.Saudargo, labai artima ir suprantama
jauniems žmonėms.
Dar vienas Lietuvos istorijos įvykis bus paminėtas Europos
Parlamente Briuselyje, birželio 26 dieną, prasidedant Europos
Vadovų Tarybai.
Dalyvaujant Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Latvijos
premjerui Valdžiui Dombrovskiui ir Estijos eurokomisarui Simui Kalas
vieno iš Europos Parlamento pastatų alėjai bus suteiktas Baltijos
kelio vardas.
Kaip sakė viena šio įvykio organizatorių, europarlamentarė
Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, ceremonijos metu bus pakabinta
memorialinė lenta ir atidaryta istorinių Baltijos kelio fotografijų
paroda „Baltijos kelias, išjudinęs pasaulį“.