Kaip jau pranešta, latvių įstatymų leidėjai praėjusį
ketvirtadienį per galutinį skaitymą priėmė įstatymų pataisas,
draudžiančias naudoti bet kokiuose viešuose renginiuose sovietų ir
nacių simbolius, taip pat giedoti buvusios komunistinės Sovietų
Sąjungos bei nacistinės Vokietijos himnus ir propaguoti jų
ideologiją.
Už šias pataisas balsavo 56 parlamento nariai, o 44 įstatymų
leidėjai susilaikė arba nedalyvavo balsavime. Naujoji tvarka
turėtų įsigalioti ateinantį mėnesį, kai šį teisės aktą
pasirašys Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
„Latvijos Seimo sprendimas prilyginti valstybės, įnešusios
lemiamą indėlį į pergalę prieš fašizmą, simboliką žmonių
neapykanta persunkto nacistinio režimo atributams kelia gilų
pasipiktinimą“, - sakoma URM oficialaus atstovo Aleksandro
Lukaševičiaus atsakyme žiniasklaidai į klausimą dėl Latvijos
parlamento priimtų pataisų.
A.Lukaševičius pareiškė, kad tai „eilinis šventvagiškas
bandymas perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją suteršiant
atminimą tų, kurie didžiulių aukų kaina išgelbėjo pasaulį nuo
„rudojo maro“.
Kaip pažymima pranešime, kuris pirmadienį buvo paskelbtas URM
tinklalapyje, Maskva tikisi, kad Latvijos valdžia aiškiai suvokia,
jog panašūs amoralūs „istoriniai eksperimentai“ gali tapti rimtu
dirgikliu Rusijos ir Latvijos santykiuose.
Pagal naująsias pataisas, viešuose renginiuose bus draudžiama
naudoti Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos simbolius,
įskaitant jų stilizuotas formas.
Tarp šių simbolių įvardytos vėliavos, valstybių herbai,
himnai, nacių svastika, SS simboliai, taip pat kūjis ir pjautuvas
bei penkiakampė raudona žvaigždė - Sovietų Sąjungos simbolika.
Pagal pasiūlymą, pateiktą Latvijos vidaus reikalų ministro
Richardo Kozlovskio bei palaikytą parlamento Žmogaus teisių ir
viešųjų reikalų komiteto, Sovietų Sąjungos ir nacistinės
Vokietijos karinės uniformos nebus draudžiamos.
Naujasis įstatymas taip pat draudžia veiklą, nukreiptą prieš
Latvijos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą,
raginimus keisti Latvijos politinę sistemą smurtiniu būdu bei
nepaisyti šalies įstatymų, kurstyti smurtą ir neapykantą,
propaguoti nacistinę, fašistinę arba komunistinę ideologiją.
Šį įstatymą paskatino priimti kasmet Latvijoje vykstančios
prosovietinės demonstracijos, organizuojamos daugiausiai didelę
šalies gyventojų dalį sudarančių rusakalbių mažumos. Tokioms
akcijoms nepritaria dauguma etninių latvių po penkis dešimtmečius
trukusios sovietinės okupacijos.
Apie 250 tūkst. Latvijos žmonių kovėsi Vokietijos arba
Sovietų Sąjungos pusėje per Antrąjį pasaulinį karą.