1938 metų rugsėjo 5-ąją iš Kauno Aleksoto aerodromo į Palangą pirmajam skrydžiui pakilo valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos oro linijos“ (LOL) lėktuvas „Percival Q 6“.
Pirmąją dieną septynvietis orlaivis į Palangą skrido dukart, tačiau jo paslaugomis pasinaudojo vos 2 keleiviai. Tuometinė šalies vyriausybė Anglijoje buvo įsigijusi du tokius lėktuvus (LY—SOA ir LY—SOB), kuriems suteikti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai.
Skrydis - tik išrinktiesiems
Žurnalas „Lietuvos sparnai“ rašė, kad 1938-ųjų rudenį orlaiviai iš Kauno į Palangą skraidė dvi savaites, atliko 34 reisus, tačiau paslaugomis naudojosi vos 31 keleivis. Į šį skaičių neįėjo šalies valdžios atstovai su palyda, kurie taip pat norėjo išbandyti orlaivių privalumus.
Prieškario žiniasklaidoje rašyta, kad skrydis iki Palangos trukdavo apie 1 valandą, o bilietas kainavo 38 litus.
„Lietuvos sparnuose“ išpausdinta Lenkijos oro bendrovės „Lot“ reklama skelbė, kad už kelionę iki Varšuvos teks sumokėti 55, o iki Helsinkio — net 110 litų. Papildomai tekdavo mokėti ir už bagažą.
Mėgautis skrydžiu lėktuvu prieškario metais galėjo nedaug žmonių, mat dauguma Kauno savivaldybės darbuotojų
uždirbdavo 200-500 litų per mėnesį, o ūkininko samdinys gaudavo vos 50-60 litų.
Teko mažinti bilietų kainą
Skrydžius į Palangą LOL atnaujino 1939-ųjų birželį ir juos tęsė iki rudens. Bendrovės vadovai nusprendė sumažinti bilietų kainą iki 25 litų - kelionė traukiniu į pajūrį kainavo vos keliais litais pigiau.
Iškart perkant bilietą atgaliniam skrydžiui, pastarajam buvo taikoma 20 procentų nuolaida. Bagažas iki 10 kilogramų buvo skraidinamas nemokamai, o už kiekvieną papildomą kilogramą keleiviams tekdavo mokėti po 50 centų.
Sumažinus kainą keliaujančiųjų skaičius iškart išaugo - 1939-aisiais skraidinta beveik 800 žmonių.
Tuo tarpu Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius Remigijus Jankauskas tvirtina, kad išlikusios patikimos žinios apie LOL veiklą yra gana skurdžios ir jas praplėstų tik specialus tyrimas.
„Nėra išlikę keleivių sąrašų, kitų su bendrovės lėktuvų skrydžiais susijusių dokumentų“, - kalbėjo aviacijos specialistas.
Įsikūrė užsienio bendrovės
Kai į padangę pradėjo kilti LOL lėktuvai, keleivius skraidinančios užsienio šalių oro bendrovės jau seniai žinojo kelią į Kauną. Nuo 1922 metų Vokietijos bendrovės „Deutsche Luftreederei“ lėktuvai reguliariai skraidė maršrutais Karaliaučius-Klaipėda-Kaunas ir Karaliaučius-Kaunas-Ryga.
Tais pačiais metais bendra tuometinės Sovietų Sąjungos ir Vokietijos oro bendrovė „Deruluft“ pradėjo rengti skrydžius keleiviams maršrutu Maskva-Smolenskas-Kaunas-Karaliaučius.
Žurnale „Lietuvos sparnai“ nurodoma, kad 1939-ųjų vasarą keleiviniai lėktuvai kiekvieną dieną iš Kauno kildavo į Helsinkį, Taliną, Rygą, Varšuvą, Vilnių, Berlyną ir Karaliaučių.
Šiuo metu skrydžių geografija smarkiai pasikeitė ir oro keliu iš Kauno Karmėlavos oro uosto galima pasiekti tik Rygą - reguliarius skrydžius rengia kaimyninės šalies bendrovė „airBaltic“.