Renginys vyks rugsėjo 11-ąją, kai katalonai mini Katalonijos
nacionalinę dieną (Diada Nacional de Catalunya), sutrumpintai
vadinama Diada, arba Diena. Ši diena minima prisimenant katalonų
pajėgų galutinį pralaimėjimą Ispanijos karaliaus Pilypo V
pajėgoms 1714 metais.
Organizatorių teigimu, dalyvauti renginyje jau užsirašė 350
tūkst. žmonių. Organizatoriai teigia buvę įkvėpti Baltijos kelio
1989 metais, kai milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos
ir nacių Vokietijos pakto metines.
Maždaug 5 tūkst. savanorių padės organizuoti protestą, į
kurį atvykti bus galima ir maždaug 1,5 tūkst. autobusų.
Policija budėti atsiųs 4 tūkst. pareigūnų; dalį jų – į
regiono sostinę Barseloną, kur leidimo surengti mitingą prašo ir
nepriklausomybės priešininkai, raginantys išsaugoti Ispanijos
vienybę.
Katalonų separatistų organizuojama akcija yra vadinama
„Katalonų keliu nepriklausomybės link“, bet jame yra didelė
kliūtis - Ispanijos vyriausybės pavidalu.
Premjero Mariano Rajoy dešiniosios pakraipos
administracija atsisako pritarti Ispanijos subyrėjimui ir pažadėjo
blokuoti referendumą dėl savivaldos, kurį 2014 metams žadėjo
Katalonijos prezidentas Arturas Masas.
A.Masas yra sakęs, kad remia šį protestą, bet pats jame
nedalyvaus – iš pagarbos savo, kaip visų katalonų politinio
lyderio, vaidmeniui, nes dalis jų nori priklausyti Ispanijai.
Pademonstruodamas savo ryžtą Madridas paragino Konstitucinį
Teismą anuliuoti naujausią regiono bandymą įsitvirtinti: sausį
priimtą parlamentinę suverenumo deklaraciją.
Teismas sutiko nagrinėti šią bylą ir tai reiškia, kad
deklaracijos galiojimas yra sustabdomas iki bus priimtas Teismo
sprendimas.
Daugelis iš 7,5 mln. skolų prislėgtos Katalonijos, kuri
didžiuojasi atskira kalba ir kultūra, bet kenčia Ispanijos
recesiją, gyventojų piktinasi, kad jų sumokami mokesčiai yra
perskirstomi į kitas Ispanijos dalis.
Nedarbas Katalonijoje yra 23,85 proc. – mažesnis nei
nacionalinis 26,26 proc. vidurkis, bet vis tiek skausmingai didelis.
Katalonijos skola yra 50,9 mlrd. eurų.
Sausio mėnesį regionas turėjo nuolankiai prašyti Madrido 9,07
mlrd. eurų iš paramos įsiskolinusiems regionams fondo.
Šimtai tūkstančių žmonių pernai dalyvavo didžiuliame
nacionalinės dienos mitinge, kai paramą katalonų separatizmui
padidino sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų apkarpymai.
Vis dėl to ir po metų separatistų aspiracijos tebėra
žlugdomos.
Vos kelios dienos prieš Diadą Katalonijos politinis lyderis
viename interviu radijui, regis, suabejojo 2014 metų referendumu.
Referendumas kitais metais būtų organizuojamas gerbiant
įstatymus ir sutikus Ispanijos vyriausybei, sakė A.Masas, kuris
pridūrė, kad toks pritarimas yra mažai tikėtinas.
Jei Madridas atsisakys nusileisti, katalonai gali pasinaudoti
regiono vyriausybės rinkimais 2016 metais, kaip alternatyvia
plebiscito forma, sakė jis.
Tačiau jau kitą dieną A.Masas tvirtino, kad 2014-ųjų
referendumas „vienaip ar kitaip“ įvyks.
Katalonai, kurie garsėja kaip puikūs organizatoriai, sako, kad
gyvoji grandinė nusidrieks per 86 miestus, miestelius ir kaimus,
daugiau kaip 400 kilometrų.
Pasak katalonų aktyvistų, jie prieš rugsėjo 11-ąją
organizuoja 110 mažesnių gyvųjų grandinių, be to, vyks mitingai
Australijoje, Afrikoje, Azijoje – įskaitant mitingą prie
Didžiosios kinų sienos – ir abiejuose Amerikos žemynuose.
„Pasaulyje yra didelių ir mažų šalių, kai kurios (jų)
industrializuotos, kai kurios - ne, ir visos jos išgyvena“, - sakė
ekonomikos profesorius Antonio Argandona iš
IESE verslo mokyklos Barselonoje.
„Taigi, ar Katalonija gali išgyventi? Taip, ta prasme, jog turi
pakankamai tvirtą ekonomiką, kad rastų savo kelią“, - sakė jis,
tačiau perspėjo, kad vis tiek tai turės savo kainą.
„Visa tai priklauso nuo to, kaip dėl galimos nepriklausomybės
bus suderėta su Madridu“, - sakė jis.
Renginys vyks rugsėjo 11-ąją, kai katalonai mini nacionalinę
dieną, prisimenant katalonų pralaimėjimą Ispanijos karaliui 1714
metais.
Organizatorių teigimu, dalyvauti renginyje jau užsirašė 350
tūkst. žmonių.
Organizatoriai teigia buvę įkvėpti Baltijos kelio
1989 metais, kai milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
susikibo rankomis, minėdami okupaciją nulėmusio Sovietų Sąjungos
ir nacių Vokietijos pakto metines.