Gavęs Kultūros paveldo departamento leidimą tvarkyti valstybės saugomą
Žardės piliakalnį ir jo prieigas talkos rengėjai pasitelkė į pagalbą
įmonę „Mano būstas“. Komunalininkai praretino menkaverčius medžius,
iškirto krūmynus, o tada jau į darbą kibo ir talkininkai - krovė į
maišus ir konteinerius šakas, rovė piktžoles, rinko gyventojų išmėtytus
plastiko butelius, šiukšles. Akcijoje dalyvavo 25 klaipėdiečiai.
Talkos dalyviai aptvarkė ir piliakalnio teritorijoje savavališkai
įkurtas naminių gyvūnų kapines, kuriose miestiečiai, nepaisydami
savivaldybės draudimų, laidoja mirusius globotinius. Kačių ir šunų
kapavietės pažymėtos akmenukais, kai kur net įrengti kuklūs paminklai su
įrašytais mylimųjų keturkojų vardais. Vasarą gyventojai piliakalnio
prieigose pramogauja - skrudina dešreles, pasistatę čia ir supuoklės.
Prie talkininkų prisijungė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
direktorius, archeologas Jonas Genys, tyrinėjęs Žardės piliakalnį ir
aptikęs čia nemažai vertingų radinių, liudijančių, jog ankstyvaisiais
viduramžiais, iki Kryžiuočių ordino invazijos į pajūrį, ši vietovė buvo
apgyvendinta kuršių. Juos puldinėjo ir Livonijos ordinas. J.Genys
talkos dalyviams priminė Žardės ir kitų dabartinę Klaipėdą supusių
senųjų kuršių piliakalnių reikšmę ir svarbą stabdant atėjūnus.
Padirbėję talkininkai nesiskirstė namo, o stebėjo spektaklį po atviru
dangumi, kurį surengė vietinio istorijos klubo nariai, tikroviškai
inscenizuojantys baltų gernčių ir Livonijos ordino riterių kovas.
Kariai demonstravo savo drabužius, ginkluotę, rodė kaip kuršiai kuokomis
traiškydavo riteriams galvas. Atvykę į talką su šunimis, senųjų kuršių
gyvenimo palydovais, jie patikino, jog baltai nugaišusių keturkojų savo
piliakalniuose nelaidojo - sudegindavo, atrasdavo nuošalesnių vietų.
Jau antrą Žardės piliakalnio tvarkymo akciją surengusio Liberalų ir
centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja Vaida Žvikienė
prisipažino, jog tikėjosi sulaukti daugiau talkininkų: „Kvietėme visus
neabejingus savo krašto praeičiai miestiečius - politika čia niekuo
dėta. Gal kitą kartą ateis daugiau žmonių, svarbu nenuleisti rankų“.