Maždaug dešimties kvadratinių metrų kameroje tvanku ir karšta. Toje pačioje kameroje erdvę dalijasi daugmaž dešimt suimtųjų. Vietos miegoti visiems neužtenka. Ant narų tenka gultis pakaitomis. Kitiems tenka maišai ant žemės. Išvietę atstoja bendras pamazgų kibiras kampe.
Štai taip pagal amžininkų pasakojimus galėjo atrodyti vieta Varėnoje, kur buvo laikomi suimti dzūkų partizanai. Mažame rūsyje įrengtos trys kameros, kuriose kalindavo to meto nusikaltėlius. Dauguma jų buvo partizanai, jų ryšininkai arba įtariami prisidėję prie rezistencijos.
Ant sienų – unikalūs įrašai
Nežinia ir ilgos laukimo dienos laukiant kas bus toliau varė į neviltį daugumą kalinių. Iš nuobodulio kai kurie jų įrėždavo savo vardus ant minkšto sienų mūro tinko.
„Zosė iš Masališkių“, „Sigitas Sinkevičius 195...“ Tokius įrašus dar dabar galima aptikti ant Varėnoje esančios buvusios NKVD areštinės sienų.
Kai kur galima aptikti netgi ištisus piešinius – žmogaus veidą ar gyvūnus. Šalia jų matosi įrašai kirilica. Tai įmanoma, kadangi kartu su rezistencijos dalyviais buvo kalinami ir kriminaliniai nusikaltėliai bei dezertyrai. Tai buvo viena iš lengviausių gudrybių palaužti politinius kalinius.
Tokių įkalinimo vietų, kuriose iki šiol būtų išlikę kalintų partizanų įrašai, Lietuvoje dabar nesuskaičiuojame nė dešimties. Kai tuo tarpu pačių kalėjimų ir areštinių yra daugiau nei pusė tūkstančio.
Šie įrašai – unikalūs partizaninio karo liudininkai.
Kamerose – mokyklos daržovės
Šį, kraupią istoriją menantį rūsį šiuo metu naudoja Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos valgykla. Čia laikomos bulvės, kitos daržovės ir konservuotas maistas. Tiesa, pastaraisiais metais, pasikeitus maitinimo sistemai, daržovių čia beveik nebeliko. Sandėlis tapo beveik apleistas.
Tikėtina, kad gimnazijos vadovybė apie unikalius partizanų įrašus ant sienų nežinojo. Tačiau pats faktas, kad čia buvo kalinami partizanai, tiek mokytojams, tiek varėniškiams yra žinomas seniai, bet neįdomus.
Partizanų kančių vieta iki šiol nebuvo niekaip pažymėta. Retas šioje gimnazijoje besimokantis moksleivis apskritai žino, ką slepia šis mažai matomas rūsys. Keista, kad turėdami tokį unikalų objektą pedagogai jo nenaudojo istorijos pamokoms, nerodė moksleiviams, o padarė iš jo daržovių sandėlį.
Partizanų paveldas nyksta akyse
Dalis areštinės sienų yra išgriuvusios, kamerų durys išimtos, tinkas su unikaliais įrašas krenta tiesiog akyse.
Patalpose esanti drėgmė ir kitos nepalankios sąlygos jau sunaikino didelę dalį įrašų. Kita įrašų dalis matyti ant žemės, kartu su nukritusiu tinku. Niekas nesirūpina ne tik retų įrašų išsaugojimu, bet pačios areštinės autentiškos aplinkos išsaugojimu.
Rūsys neįtrauktas į jokį saugomų objektų sąrašą. Dabar tai tiesiog vienas iš daugybės rūsių Varėnoje. Skirtumas tik tas, kad jo istorija rašyta krauju. Manoma, kad nuo 1944 iki 1953 metų čia dienas leido tūkstančiai suimtųjų.
Apžiūrėjo ekspertai
Prie „Ąžuolo“ gimnazijos esantį rūsį gruodžio pradžioje apžiūrėjo aplinkosaugininkai ir istorikai.
Genocido aukų muziejaus Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis įsitikinęs, kad rūsiui reikalingi tolimesni tyrimai.
„Kai kurie įrašai padaryti ant balkių yra vėlyvesniojo laikotarpio, nes stogas yra padarytas iš keramikinių plytų. Užrašai arčiau lubų gali būti padaryti moksleivių, maždaug 1970 – 1980 metų laikotarpyje. Pasižiūrėjus situaciją manome, kad reikia nuodugnaus tyrimo“, - pasakojo E.Peikštenis.
Ekspertai atlikę fotofiksaciją norėtų detaliau apžiūrėti ir ištirti ten esančius užrašus ir piešinius.
„Kai buvome nuvykę, tai patalpose buvo sudėti kopūstai – mokykla šį rūsį naudoja kaip sandėlį“, - sakė E.Peikštenis.
Varėnos savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyresnysis specialistas Saulius Korocejus pasakojo, kad anksčiau yra rinkęs duomenis iš rezistencijos kovų dalyvių.
Žmonės yra užsiminę apie šią vietą, tačiau jokių oficialių dokumentų nėra. Mįslingi užrašai ir išraižymai – metosi plika akimi, tačiau labai trūksta archyvinių duomenų.
„Senokai buvo kalbos, kad tas rūsys buvo naudojamas kaip mokyklos daržovių saugojimo patalpa. Faktas yra tas, kad rūsyje buvo kalinami žmonės. Specialistai turi nustatyti kokia šio rūsio reikšmė ir perspektyva“, - sakė Varėnos meras Vidas Mikalauskas.
Varėnos meras tikino, kad išvydus ekspertų išvadas, bus įvertinta kokiu lygmeniu bandyti išsaugoti istorines patalpas. Tiesa, savivaldybė rūsio išsaugojimui šiuo metu neturi lėšų.
Paveldas išsaugomas ne visada
Neseniai lrytas.lt skaitytojams buvo paviešinta informacija, kaip Varėnos apylinkėse baigia sunykti karinis poligonas, kuriame treniravosi nepriklausomos Lietuvos kariai savanoriai, bei ten esanti senojo geležinkelio infrastruktūra ir kapinių plėšikų niokojamos niekur neregistruotos kapinės.
Keletas raštų institucijoms realios padėties nepakeitė. Kapinės iki šiol apleistos, geležinkelio pylimas niokojamas, o poligone siaučia juodieji archeologai.
