Tokios išvados daromos ištyrus mikroskopines maisto atliekas Pompėjos, istorinio miesto prie Vezuvijaus ugnikalnio, kuris 79 mūsų eros metais išsiveržė ir jį sunaikino, drenažo vamzdžiuose.
Mokslininkų radiniai kertasi su populiaria nuomone, kad Romos imperijos skurdžiai badavo ir išgyvendavo tik valgydami paukščių išmatas. Tiesa, nepasitvirtino ir įsitikinimas, kad tik elitas puotaudavo itin prabangiai.
„Tradicinė vizija, pagal kurią nelaimingi skurdžiai valgydavo viską, ką rasdavo gatvėje, ar spausdavosi prie skystos košės katilo, neatitinka tikrovės. Bent jau Pompėjos miestuomenė gyveno gana neblogai“, – pareiškė JAV Sinsinačio universiteto profesorius, studijos apie maitinimąsi Pompėjoje bendraautorius Stevenas Ellis.
Pompėja buvo klestintis romėnų miestas, kuris buvo palaidotas po pelenais 79 metais išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui. S.Ellis su kolegomis maisto atliekų ieškojo ties maždaug 20 prie Pompėjos vartų kadaise klestėjusių parduotuvėlių griuvėsiais.
Išmatų ir pamazgų duobėse už parduotuvių tyrėjų laukė suanglėjusios maisto atliekos iš ketvirto amžiaus prieš mūsų erą – tuo metu Pompėja dar tik kilo.
Paaiškėjo, kad eiliniai pompėjiečiai maitinosi Viduržemio jūros regionui įprastu – paprastu, lengvu, bet įvairiu racionu. Ant jų stalo atsidurdavo alyvuogės, riešutai, žuvis, sūdyta mėsa, lęšiai.
Tačiau prie kai kurių iš pažiūros paprastų užkandinių ir restoranų atliekos buvo įdomesnės. Čia rasta jūrų ežių, vėžiagyvių liekanų, taip pat – net žirafos koja.
„Manoma, kad tai yra vienintelis žirafos kaulas, rastas per kasinėjimus romėniškojoje Italijoje, – teigė S.Ellis. – Tai rodo ne tik tai, kad romėnai prekiavo su tolimais kraštais, bet ir tai, jog paprastų pompėjiečių dieta buvo tikrai įvairi.“
Griuvėsiuose taip pat rasta egzotiškų prieskonių, importuotų iš tokių tolimų kraštų kaip dabartinė Indonezija, pėdsakų.
Parengė Gintaras Radauskas
