Tai — gyvosios istorijos mylėtojų surengta inscenizacija „Prancūzų atsitraukimas iš Maskvos“, skirta paminėti daugiau nei prieš 200 metų prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto didžiosios armijos likučių traukimąsi iš Rusijos per Lietuvą.
Šis atsitraukimas — lemtingas įvykis po nesėkmingo Borodino mūsšioo ir prancūzų bandymo užimti Maskvą devynioliktojo amžiaus pradžioje.
Lietuva šiame etape turėjo suvaidinti globėjišką vaidmenį — atkurti išretėjusios ir nusilpusios Napoleono kariuomenės gretas, suteikti kariniams padaliniams poilsį, papildyti maisto atsargas. Bet išskėstomis rankomis niekas jų čia nesutiko.
„Mes — avantiūristai, siekiantys atgaivinti istorijos, apie kurią vis dar nepakankamai žinome, etapą“, — kalbėjo Kauno pavieto laisvųjų šaulių vadas Vaidas Valevičius.
Iš anksto buvo planuota, kad mūšio rekonstrukcijoje dalyvaus apie šimtą istorijos klubų narių iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos ir Lenkijos. Tačiau dalis istorikų pabūgo šalčio ir į Rumšiškes neatvyko.
„Šaltis smarkiai pakišo koją. Iš Baltarusijos turėjo atvyko 25 rekonstruktoriai, tačiau sulaukėme vos 7, iš Lenkijos atvažiavo 3 žmonės, nors buvo užsirašę per 20.
Latvių buvo 10, o planavo atvykti dvigubai daugiau. Lietuvių gretos taip pat nebuvo labai gausios. Iš viso rekonstrukcijoje pasirodė pusšimtis istorikų. Skųstis negalime — viskas vyko pagal planą, tik dalyvių buvo mažiau nei įprastai“, — sakė Karo istorijos klubo fuzilierius ir pirmininkas Egidijus Šliaužys.
Nuo 2007 metų rengiama prancūzų atsitraukimo iš Maskvos per Lietuvą inscenizacija šįmet sulaukė ne tik gerokai mažiau mūšio dalyvių, bet ir kaip niekad mažai žiūrovų. Kai kurie žmonės stebėjo tik dalį inscenizacijos, o vėliau ieškojo kur sušilti.
