Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Vokietijos įstatymų leidėjai taip pat paminėjo ir per Leningrado blokadą žuvusių miesto gyventojų atminimą.
Minėjime J.Gauckas pareiškė, kad Leningrado – taip sovietmečiu buvo vadinamas Sankt Peterburgas – atminimas tebėra gyvas.
„Vokietija pripažįsta savo istorinę atsakomybę dėl kančių, kurias sukėlė Leningrado žmonėms ir žiaurumų, kuriuos šie patyrė iš jos karių, komandosų ir SS dalinių“, – sakoma laiške, kurio kopiją spaudai pateikė prezidentūra.
„Noriu pasakyti jums ir jūsų žmonėms, kad mes dalinamės netekties skausmu ir užjaučiame išgyvenusiuosius, kurie tebekenčia nuo karo padarinių“, – nurodoma jame.
J.Gauckas pripažino, kad miesto gyventojų apsiaustis, kankinimas badu, buvo nacių taktika, turėjusi priversti juos pasiduoti.
Leningrado blokada yra laikoma daugiausiai aukų pareikalavusia miesto apsiaustimi istorijoje. „Mus iki šiol pribloškia siaubingos žmonių kančios“, – nurodė J.Gauckas.
Pasak Vokietijos prezidento, atsiminimai iš Leningrado padėjo mums „ypač vertinti kiekvieną Vokietijos ir Rusijos susitaikymo žingsnį“.
Vokietijos žemieji Bundestago rūmai šių metų Nacistinės Vokietijos aukų atminimo dieną skyrė Leningrado žmonėms.
Savo prisiminimais apie siaubingą Leningrado blokadą su parlamentarais dalinosi rašytojas ir karo veteranas 95-erių Danijilas Graninas. Jo kalbos taip pat klausėsi J.Gauckas ir kanclerė Angela Merkel.
„Į miestą atėjo badas, kuris kariavo karių vietoje“, – sakė D.Garninas, kurio žodžius vertė vertėjas.
„Mums teko į vagonus krauti lavonus žmonių, kurie buvo tokie išsekę, kad buvo lengvi kaip malkos“, – kalbėjo jis.
„Ilgai aš negalėjau atleisti vokiečiams“, – prisipažino D.Graninas.
Nuo 1941 metų rugsėjo iki 1944 metų sausio 872 dienas trukusi Leningrado blokada yra laikoma vienu tamsiausių Rusijos istorijos puslapių.
Pasak istorikų, per buvusios imperijos sostinės blokadą mirė daugiau nei milijonas žmonių.
