Šiuos ir daugybę kitų nuo praėjusio šimtmečio pradžios karinėms, saugumo, sekimo bei žvalgybos reikmėms naudotų eksponatų galima išvysti po daugiau nei prieš pusšimtį metų statytos Kauno gamyklos „Aidas“ pastatu įruoštame bunkeryje – slėptuvėje.
Šioje erdvėje ketvirtadienio vakarą duris atvėrė išskirtinis muziejus „Atominis bunkeris“.
Vasario 6-ąją atidaryti muziejų nuspręsta neatsitiktinai. 1861 metais tą dieną gimė dujokaukės su angliniu filtru išradėjas rusų chemikas Nikolajus Zielinskis.
Renginyje netrūko staigmenų. Susirinkusiems įspūdį paliko tai, kad vietoj renginiuose įprasto juostelės kirpimo ceremonijos atidarant muziejų trys garbūs svečiai – buvęs Krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, brigados generolas Česlovas Jezerskas ir žurnalistas bei kolekcininkas Vilius Kavaliauskas – paprašyti specialiomis metalą kerpančiomis žirklėmis įveikti dygliuotą vielą. Užduotis vyrams nepasirodė sudėtinga, todėl ji buvo atlikta akimirksniu.
Į muziejų patekusiai kviestinei publikai jo įkūrėjas kaunietis verslininkas Julius Urbaitis išsamiai papasakojo kone kiekvieną eksponatą ir net išdavė, iš kur kai kurie jų atkeliavo į muziejų.
Įvairių prietaisų ir kitų įrenginių kaunietis dairėsi pas Lietuvos bei užsienio šalių kolekcininkus, istorikus, sendaikčių pardavėjus, privačius su karyba susijusius asmenis. Kai kuriuos retus eksponatus muziejui padovanojo Lietuvos kariuomenėje tarpukariu ar sovietų armijoje tarnavę žmonės ar jų giminaičiai.
„Atominis bunkeris“ įkurtas 6 metrų po žeme gylyje. Sovietmečiu įrengtose 400 kv. metrų ploto civilinės saugos patalpose, kilus cheminiam ar branduoliniam karui, turėjo slėptis šimtai žmonių.
„Jeigu mieste būtų sproginėjusios atominės ar cheminės bombos, šiame požemyje prieš kelis dešimtmečius būtų slėpęsi per pusę tūkstančio vaikiškus vežimėlius, metalofonus ir įvairias kitas kultūrines prekes gaminusios gamyklos darbuotojų.
Šaltojo karo metais sovietai panašias slėptuves rengė kone po visomis didelėmis gamyklomis ir fabrikais“, – tvirtino J.Urbaitis.
Iš bunkerio veda trys išėjimai. Vienas – net 30 metrų ilgio. Juo žmonės turėjo būti išvesti, jeigu gamykla būtų susprogdinta ir po ja įrengti išėjimai iš bunkerio atsidurtų po griuvėsiais. Gelžbetoninių slėptuvės sienų storis siekia 6 metrus. Visos požeminio statinio durys yra pagamintos iš labai storo metalo ir yra ypač sandarios.
Daugybę metų šis bunkeris buvo apleistas. Dėl sugedusios kanalizacijos ir kitų komunikacijų patalpos buvo užsemtos vandens. Prieš įrengiant muziejų pirmiausia reikėjo erdves išsausinti, išvalyti ir sutvarkyti, po to suremontuoti.
„Senoje slėptuvėje buvo rasta ne tik įvairių saugos priemonių, bet ir maisto atsargų: konservų, džiūvėsių, arbatos ir kitų produktų. Jų galiojimo laikas buvo pasibaigęs daugiau nei prieš du dešimtmečius, todėl radinį teko sunaikinti“, – tikino J.Urbaitis.
Požemyje veikia ne tik muziejus. Vienoje iš salių įkurtas „Šokių bunkeris“, į kurį nuo pernai renkasi įvairių stilių šokių mėgėjai. Muziejaus atidarymo renginyje buvo galima stebėti bunkerio šokėjų pasirodymus ir mentalisto Nikolo Kino rodomus triukus.
