Iki tos dienos 11 valandos Austrijos-Vengrijos imperijos sosto
įpėdinis jau bus miręs – nužudytas per išpuolį, kuris
nugramzdino Europą į ketverius metus trukusį šiurpų konfliktą,
pareikalavusį milijonų žmonių gyvybių.
„Visur plevėsavo vėliavos – visas miestas buvo pasipuošęs
vėliavomis. Mes, vaikai, turėjom stovėti priekyje“, – vienas
įvykių liudininkas pasakojo Austrijos radijui 1994 metais, minint to
nužudymo 80-ąsias metines.
Palei kelią, kuriuo turėjo važiuoti erchercogas, šventiškai
nusiteikusių žmonių minioje buvo įsimaišę pustuzinis Bosnijos
serbų nacionalistų, ginkluotų bombomis ir šaunamaisiais ginklais,
pasiryžusių bet kokia kaina išvaduoti savo tautą nuo Austrijos-
Vengrijos viešpatavimo.
Ankstesnį vakarą tos grupuotės nariai linksminosi Sarajevo
kavinėse, o Gavrilo Principas, 19-metis
išblyškusiu veidu, kuriam buvo lemta nužudyti sosto įpėdinį ir
jo žmoną Sofiją, netgi nuėjo į pasimatymą su mergina, vardu
Jelena Jezdimirovič.
„Jie nusprendė vakarą praleisti „įprastai“,
nesislapstyti, kad neatkreiptų dėmesio“, – naujienų agentūrai
AFP aiškino Bosnijos istorijas Slobodanas Šoja.
Pranciškus Ferdinandas, dėvintis paradinę karinę uniformą ir
plunksnomis papuoštą kepurę, buvo atvykęs stebėti netoli Sarajevo
surengtų didelių karinių pratybų. Jis važiavo į Sarajevo
rotušę kabrioleto tipo automobiliu, lydimas negausių policijos
pajėgų.
Pirmieji trys teroristai, paralyžiuoti baimės, kortežą
praleido, tačiau ketvirtasis – Nedelka Čabrinovičius – sviedė
bombą, kuri atšoko nuo erchercogo automobilio ir sprogo po mašina,
važiavusia iš paskos.
Nenukentėjęs sosto įpėdinis skubiai atvažiavo į rotušę ir
savo kalboje piktai pareiškė: „Aš atvykau su vizitu, o jie mėto
į mane bombas!“
Lemtinga klaida
Bosnijos karinis valdytojas generolas Oskaras Potiorekas patikino
erchercogą, kad padėtis valdoma, bet Pranciškus Ferdinandas klydo
manydamas, kad daugiau jokių pavojų nėra.
Po ceremonijos rotušėje 50-metis sosto įpėdinis nusprendė
aplankyti ligoninę, į kurią buvo išvežti per bombos sprogimą
sužeisti karininkai.
Tačiau važiuojant atgal palei Miliackos upę, kortežas per
klaidą pasuko į dešinę, pateko į ankštą gatvelę, pavadintą
imperatoriaus Pranciškaus Juozapo vardu, ir turėjo sustoti bei
apsisukti.
„Tai buvo lemtinga klaida“, – rašytojas ir Sarajevo
kronikininkas Valerijanas Zujo sakė AFP.
Manydamas, kad jo grupuotės sąmokslas žlugo, kai buvo suimtas
N.Čabrinovičius, G.Principas, kuris dvejais metais anksčiau buvo
pripažintas netinkamu nešioti ginklą ir nepaimtas į Serbijos
armiją, vis dar mindžikavo minioje.
Tačiau erchercogo automobilis „Graef und Stift“ sustojo visai
šalia jo.
„Erchercogas buvo patiektas jam ant lėkštelės“, –
pažymėjo S.Soja.
Priėjęs prie mašinos, pistoletu ginkluotas G.Principas iš arti
šovė į sosto įpėdinį ir jo žmoną. Kulkos pataikė Pranciškui
Ferdinandui į gerklę, o jo sutuoktinei – į pilvą.
„Kai automobilis pradėjo greitai važiuoti atbulas, iš Jo
Aukštybės burnos ištryško plona kraujo srovelė, kuri pataikė man
į dešinį skruostą“, – prisiminė pulkininkas leitenantas
grafas Franzas von Harrachas.
„Išsitraukiau nosinę, kad nuvalyčiau kraują jam nuo burnos,
kai hercogienė jam sušuko: „Dėl Dievo meilės! Kas tau nutiko?“
Tuomet ji nuslydo nuo sėdynės ir parkrito ant automobilio
grindų“, – pridūrė jis.
Pranciškus Ferdinandas kelis kartus pareiškė „Tai niekis!“,
tačiau galiausiai neteko sąmonės. Sosto įpėdinio ir jo
sutuoktinės mirtis buvo konstatuota praėjus 15 minučių po to, kai
jie buvo atvežti į karališkąją rezidenciją.