Namai, verslo įstaigos ir garsūs statiniai vienai valandai
išjungė apšvietimą nuo 22 val. vietos (antradienio vidurnakčio
Lietuvos) laiku ir uždegė po vieną žvakę.
Šią atminimo akciją įkvėpė tuometinio Britanijos užsienio
reikalų sekretoriaus sero Edwardo Grey karo
išvakarėse pasakyti žodžiai: „Žiburiai gęsta visoje Europoje.
Mes nebepamatysime jų įžiebtų savo laikais.“
Viena žvakė buvo palikta degti ir ant Dauningo gatvės 10-uoju
numeriu pažymėto pastato, kur yra britų premjero Davido Camerono
oficiali rezidencija, laiptų.
Šią atminimo akciją organizavo Karališkojo britų legiono
veteranų labdaros organizacija.
Baltos šviesos stulpas taip pat smigo į dangų Londono centre,
kur japonų menininkas Ryoji Ikeda surengė
instaliaciją, miesto meras Borisas Johnsonas
įvardytą kaip tos tragedijos atminimo „vienijančiu tašku“.
Netoliese esančiame Londono Taueryje buvo įrengta stulbinama
instaliacija iš šimtų tūkstančių keraminių aguonų – iš
kurių kiekviena simbolizavo pralietą Pirmajame pasauliniame kare
žuvusio britų kario kraują. Dalis tų žiedų buvo išdėlioti kaip
krioklys, besiliejantis iš šios tvirtovės šaudymo angos.
Šis meno kūrinys dar didės visą vasarą, kol bus išdėlioti
888 246 aguonų žiedai, simbolizuojantys kiekvieną per karą
žuvusį Britanijos ir jos kolonijų karį. Pirmajame pasauliniame
kare žuvo daugiau nei dvigubai britų karių negu Antrajame.
Raudonos aguonos tapo atminimo simboliu jau tuomet, kai Belgijos
Flandrijos regione įnirtingas pozicinis karas vyko aguonų laikuose.
D.Cameronas per vakare vykusią ceremoniją vienose karių
kapinėse netoli Belgijos miesto Monso paragino žmones „niekada
nesiliauti branginti“ taikos.
„Čia, Europos žemyne, matėme ne karą, kuris turėjo
užbaigti visus karus, o įžangą į kitą desperatišką ir
įnirtingą konfliktą, prasidėjusį praėjus vos dviem
dešimtmečiams, – pažymėjo jis. – Niekada neturime liautis
branginę taikos tarp šių šalių ir niekada nenuvertinti kantraus
darbo, kurio reikėjo šiai taikai sukurti.“
„Taigi, praėjus 100 metų, teisingai elgiamės, kad stabtelime,
susimąstome – ir iš naujo tai prisiekiame tolesniam šimtmečiui:
mes niekada neužmiršime; mes visuomet juos prisiminsime“, –
pridūrė premjeras.
Toje ceremonijoje dalyvavo kelis šimtai žmonių, įskaitant
žuvusių vokiečių ir Britų Sandraugos karių, kartu palaidotų
tose kapinėse, palikuonius.
To žemės sklypo savininkas leido jame įrengti šias kapines su
sąlyga, kad tiek britų, tiek vokiečių kariai bus palaidoti
vienodai oriai.
Ceremonijoje dalyvavo Britanijos karališkosios šeimos atstovai
– princas Williamas su savo žmona kunigaikštiene
Catherine ir broliu princu Harry, taip pat Belgijos
karalienė, Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas, Airijos prezidentas Michaelas D.Higginsas bei Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby.
Kembridžo kunigaikštienė, kuri dėvėjo kremo spalvos
kostiumėlį ir gėlėmis papuoštą skrybėlaitę, per ceremoniją
padėjo gėlių puokštę, o temstant vienas karys sutrimitavo
„Paskutinės sargybos“ („Last Post“) melodiją.
Karalienė Elizabeth II dalyvavo atminimo
ceremonijoje Kreiti Kerko bažnyčioje, kurią lanko karališkosios
šeimos nariai, atostogaujantys netoliese esančioje Balmoralo pilyje
Škotijoje.
Tuo tarpu sosto įpėdinio princo Charleso žmona
Camilla dalyvavo pamaldose Vestminsterio abatijoje Londone.
Londono centre taip pat buvo surengtas raudonus mundurus
dėvinčių Čelsio pensininkų - buvusių Britanijos armijos narių -
paradas, kuriame pasirodė daugiau negu 40 karaliaus Edwardo
laikų automobilių.
Edwardo Grey vadovaujama užsienio reikalų ministerija karą
Vokietijai paskelbė rugpjūčio 4 dieną 23 val., kai Berlynas
atmetė Londono ultimatumą gerbti Belgijos neutralumą.
Britų karo laikų ministras pirmininkas Winstonas Churchillis
savo dienoraštyje aprašė nuotaiką, kuri tuo
metu tvyrojo Londone.
„Buvo 11-a valanda vakaro, vidurnaktis Vokietijos laiku, kai
baigėsi ultimatumo terminas, – rašė jis. – Palei visą Malą
nuo Rūmų pusės sklido didžiulės minios giedamo (himno) „Dieve,
sergėk karalių“ („God Save The King“) garsas“.
„Ritantis šiai bangai, pasigirdo Didžiojo Beno laikrodžio
varpų dūžiai. Nuaidėjus pirmam dūžiui, kabinete užvirė darbas.
Karo telegrama „Pradėti karo veiksmus prieš Vokietiją“ buvo
išsiųsta į laivus ir aukščiausiai valdžiai... visame
pasaulyje“, – rašė W.Churchilis.
Per tolesnius ketverius metus žuvo 10 mln. karių, 20 mln. buvo
sužeisti, taip pat žuvo milijonai civilių ir iš esmės
perbraižytas Europos politinis žemėlapis.
Laikraščiai pirmadienį pagerbė Pirmojo pasaulinio karo aukas
specialiais leidimais, skirtais to konflikto pradžios 100-osioms
metinėms.
„The Times“ savo pirmajame puslapyje išspausdino aguonų lauko
nuotrauką, o jo rędakcinėje skiltyje pateikiama nejaukių
sugretinimų tarp dabartinio geopolitinio klimato ir padėties prieš
Pirmąjį pasaulinį karą, turėjusį tapti „karu, kuris užbaigs
visus karus“.
Paminėjęs kraujo liejimą Gazos Ruože ir Ukrainoje, laikraštis
pridūrė: „Kaip ir 1914-aisiais, esama pavojaus per daug nusiraminti,
aplink mus siaučiant krizėms.“
Per pamaldas Belfaste Armos anglikonų vyskupas taip pat kalbėjo
apie dabartinių įvykių ryšį su padėtimi prieš šimtmetį,
sakydamas, kad karas yra „gėdingas žmogiškosios dvasios ir
žmogiškumo žlugimas“.
„Nebūdami nusikaltę blogiausiu religiniu eskapizmu, negalime
dvasiškai atskirti smurto, žudynių ir nekaltųjų kančių,
vykstančių mūsų akivaizdoje mūsų dienomis - ar tai būtų Gaza,
Izraelis, Sirija, Ukraina, ar Irakas - nuo mūsų prisiminimo apie
Pirmojo pasaulinio karo pradžią“, - sakė vyskupas Richardas
Clarke'as (Ričardas Klarkas).