Sparčiai kaupiamas pilies reliktų lobynas atskleidžia daug vertingos informacijos apie pačią pilį ir jos gyventojų praeitį, gyvenimo būdą bei buitį, teigia archeologinius kasinėjimus atliekantys mokslininkai.
Klaipėdos piliavietės archeologinių tyrimų vadovas Gintautas Zabiela neabejoja, kad didieji atradimai dar prieš akis, nes pirmajame tyrimų plote kol kas pasiektas trijų metrų gylis, o planuojama kasti dar antra tiek, iki pat viduramžių laikotarpio pilies gynybinio griovio dugno.
Archeologų tikslas – išžvalgyti kuo ankstesnius ir dar netyrinėtus kultūrinius sluoksnius, galinčius atskleisti daugiau Klaipėdos pilies kūrimosi, gyvavimo ir sunykimo aplinkybių.
„Klaipėdos pilį daugiausiai mes pažįstame tik iš išlikusių mūrų, kurie buvo atkasti anksčiau ir dabar eksponuojami po atodangomis, bet tai jau nykimo laikotarpis, o ankstesni sluoksniai iki šiol labai menkai tyrinėti. Dabar turime unikalią galimybę pažvelgti dar toliau į praeitį“, - sakė G.Zabiela.
Planuojama, jog tyrimai piliavietės teritorijoje bus baigti iki šių metų gruodžio. Tai rekordiškas greitis, įprastai tokios apimties projektą mokslininkai įgyvendintų per dvejus metus.
Bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas sakė, kad tiriant piliavietę pritaikyta visiškai nauja tyrimų organizavimo metodika.
„Gruntą kasa dvi dešimtys mūsų darbuotojų, juos prižiūri bei radinius registruoja profesionalūs archeologai ir istorikai. Toks darbų organizavimo modelis kol kas nenuvylė nei vienos, nei kitos pusės. Dirbama produktyviai ir kruopščiai, to įrodymas – pro žemę kasusio darbininko akis nepraslydo net tokia smulkmena kaip metalinė adata“, - teigė A.Kliukas.
Tyrimų vadovas G.Zabiela patikino, jog gerai išsilaikiusi adata – labai vertingas ir informatyvus radinys, tokių reta. Būtent šis kriterijus specialistams svarbiausias vertinant radinius. Pavyzdžiui, iškirstas riterio metalinio šarvo fragmentas – retas radinys, tuo pat metu liudijantis gynybinę pilies paskirtį. Taip pat neįprastas radinys vokiškosios kultūros pilyje – baltiškos stilistikos segės, žiedai.
Įdomių prielaidų tyrinėtojams kelia ir rasti žvejybiniai kabliukai bei jų dydis. Anot G.Zabielos, galima tik spėlioti, kokio dydžio tuomet būdavęs žvejų laimikis, o mažesnė nei įprasta žirgo pasaga sufleruoja, jog žirgai viduramžiais būdavę mažesni nei mums įprasta.
Visa archeologinių tyrimų eiga fiksuojama, radiniai registruojami ir keliauja į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus specialistų rankas. Po tyrimų jie taps Klaipėdos pilies radinių kolekcijos dalimi, kuri po šio archeologinių tyrinėjimų etapo turėtų smarkiai pagausėti.
