Sparčiai kaupiamas pilies reliktų lobynas atskleidžia daug
vertingos informacijos apie pačią pilį ir jos gyventojų praeitį,
gyvenimo būdą bei buitį, teigia archeologinius kasinėjimus
atliekantys mokslininkai.
Klaipėdos piliavietės archeologinių tyrimų vadovas Gintautas
Zabiela neabejoja, kad didieji atradimai dar prieš akis, nes
pirmajame tyrimų plote kol kas pasiektas trijų metrų gylis, o
planuojama kasti dar antra tiek, iki pat viduramžių laikotarpio
pilies gynybinio griovio dugno.
Archeologų tikslas – išžvalgyti kuo ankstesnius ir dar
netyrinėtus kultūrinius sluoksnius, galinčius atskleisti daugiau
Klaipėdos pilies kūrimosi, gyvavimo ir sunykimo aplinkybių.
„Klaipėdos pilį daugiausiai mes pažįstame tik iš
išlikusių mūrų, kurie buvo atkasti anksčiau ir dabar eksponuojami
po atodangomis, bet tai jau nykimo laikotarpis, o ankstesni sluoksniai
iki šiol labai menkai tyrinėti. Dabar turime unikalią galimybę
pažvelgti dar toliau į praeitį“, - sakė
G.Zabiela.
Planuojama, jog tyrimai piliavietės teritorijoje bus baigti iki
šių metų gruodžio. Tai rekordiškas
greitis, įprastai tokios apimties projektą mokslininkai
įgyvendintų per dvejus metus.
Bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas
sakė, kad tiriant piliavietę pritaikyta visiškai nauja tyrimų
organizavimo metodika.
„Gruntą kasa dvi dešimtys mūsų darbuotojų, juos prižiūri
bei radinius registruoja profesionalūs archeologai ir istorikai. Toks
darbų organizavimo modelis kol kas nenuvylė nei vienos, nei kitos
pusės. Dirbama produktyviai ir kruopščiai, to įrodymas – pro
žemę kasusio darbininko akis nepraslydo net tokia smulkmena kaip
metalinė adata“, - teigė A.Kliukas.
Tyrimų vadovas G.Zabiela patikino, jog gerai išsilaikiusi adata
– labai vertingas ir informatyvus radinys, tokių reta. Būtent šis
kriterijus specialistams svarbiausias vertinant radinius. Pavyzdžiui,
iškirstas riterio metalinio šarvo fragmentas – retas radinys, tuo
pat metu liudijantis gynybinę pilies paskirtį. Taip pat neįprastas
radinys vokiškosios kultūros pilyje – baltiškos stilistikos
segės, žiedai.
Įdomių prielaidų tyrinėtojams kelia ir rasti žvejybiniai
kabliukai bei jų dydis. Anot G.Zabielos, galima tik spėlioti, kokio
dydžio tuomet būdavęs žvejų laimikis, o mažesnė nei įprasta
žirgo pasaga sufleruoja, jog žirgai viduramžiais būdavę mažesni
nei mums įprasta.
Visa archeologinių tyrimų eiga fiksuojama, radiniai
registruojami ir keliauja į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
specialistų rankas. Po tyrimų jie taps Klaipėdos pilies radinių
kolekcijos dalimi, kuri po šio archeologinių tyrinėjimų etapo
turėtų smarkiai pagausėti.