Jau po F.Chopino mirties, XX amžiuje, viena pjesių buvo pirmą kartą išleista kaip jo Noktiurnas c-moll, kita – kaip Valsas a-moll. Įdomu, kad du likusieji kilmingos ponios kūriniai, anot pianisto, taip pat yra F.Chopino stiliaus. Tik jų nepavyko aptikti žinomuose kompozitoriaus muzikos šaltiniuose.
Ar atradimas vertas dėmesio, paaiškės greitai. Juk klasikos pasaulis labai mėgsta kelti skandalus dėl kūrinių autorystės. Štai visiškai neseniai nurimo aistros dėl Johanno Sebastiano Bacho violončelės siuitų, kunkuliavusios su potvyniais ir atoslūgiais ištisus aštuonerius metus!
Mat 2006-aisiais Australijos Charleso Darwino universitete profesoriaujantis velsietis Martinas Jarvisas paskelbė hipotezę, kad minėtus J.S.Bacho šešis šedevrus sukūrė ne didysis baroko muzikos meistras, o jo antroji žmona Anna Magdalena.
Nors kopozitoriaus kūrybos žinovai šią teoriją sukritikavo, 2011 metais M.Jarvisas ją išplėtojo knygoje „Sukurta ponios Bach“ („Written by Mrs Bach“), o neseniai pristatė dar ir dokumentinį filmą tokiu pačiu pavadinimu.
Profesorius rėmėsi grafologijos eksperto išvadomis, esą Annai Magdalenai dirbant prie siuitų rankraščių (ji buvo vyro kūrinių kopijuotoja), jos rašymo tempas bei rašiklio kilnojimas labiau primena kūrybą negu perrašinėjimą. Be to, tituliniame rankraščio puslapyje yra jos autorystę liudijantis įrašas. Specialistai atskleidė, kad J.S.Bacho rankraščiuose kartais susipindavo abiejų sutuoktinių braižas, tad galbūt jie prisėsdavo prie kopijų ir drauge, pasitardavo. A.M.Bach buvo puiki muzikantė ir giedotoja, paaukojusi savo talentus vyrui. Ji ištekėjo už J.S.Bacho būdama 20-ties ir pagimdė jam trylika vaikų, kurių septyni mirė jauni.
Manoma, kad žmona galėjo įtakoti vėlyvąją J.S.Bacho kūrybą, bet nėra jokių įrodymų, kad ji pati kūrė muziką ar studijavo styginius instrumentus.
M.Jarviso erezijos kritikai neneigė ir geranoriškų mokslininko paskatų. Esą jis siekė atkreipti dėmesį į praeityje vyravusį požiūrį, jog muzikos kūryba – tai išimtinai vyrų reikalas. Mokslininkas gvildendamas J.S.Bacho atvejį priminė, kaip Felixas Mendelssohnas gniuždė savo sesers talentą, o Gustavas Mahleris draudė rašyti muziką savo gabiai žmonai Almai bei kitų pavyzdžių.
Nieko nuostabaus, kad neseniai už Atlanto parengta studija parodė, jog per šį sezoną geriausių Amerikos orkestrų repertuare bus tik 1,8 proc. moterų kompozitorių darbų. Juk koncertuose skamba daugiausia praeities muzika. Jei orkestrai grotų daugiau šiuolaikinių kompozicijų, procentas greičiausiai būtų visiškai kitoks.
Parengė Asta Andrikonytė
