Minimas Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejus

Vasario 5 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma paroda „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Feb 2, 2015, 2:42 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 8:56 AM

Paroda lankytojams pristatys XVI a. unikalius vienetinius dokumentus, kurių eksponavimas prieš 50 metų buvo neįmanomas. Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados M.Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga, saugomi Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriuose.

Šalia minėtų rašytinių dokumentų eksponuojami P.Vergerijaus parengti ir 1556 metais Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai“ (vieno jų autorius – M.Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine M.Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis. Itin vertingi M.Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės portretų albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai.

M.Radvila Juodasis gimė 1515-ųjų vasario 4 dieną Nesvyžiuje, Trakų kašteliono Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Kaip ir daugelis tų laikų Lietuvos aristokratų, jis lavinosi karaliaus Žygimanto I Senojo dvare Krokuvoje. Čia jis pelnė karalaičio Žygimanto Augusto draugystę.

Karalaičiui tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, M.Radvila Juodasis ėjo įvairias pareigas rūmuose ir valstybėje. 1547 metais iš Šventosios Romos imperatoriaus sykiu su broliu Jonu ir pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju jis gavo kunigaikščio titulą. Mikalojus ir Jonas Radvilos tapo Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiais Olykoje ir Nesvyžiuje ir naudojo herbą – aukso lauke juodą Erelį išskėstais sparnais su skydu ant krūtinės.

1548-aisiais M.Radvila Juodasis susituokė su Lenkijos kanclerio Kristupo Szydłowieckio dukra Elzbieta. Šeimoje gimė 4 sūnūs (Mikalojus, Albrechtas, Jurgis, Stanislovas) ir 4 dukros (Elzbieta, Sofija, Ona bei Kristina). Šeima daugiausia gyveno dvaruose Vilniuje ir Brastoje.

M.Radvila Juodasis buvo talentingas politikas, gabus diplomatas, sumanus administratorius, įtakingas ir išsilavinęs žmogus. Priėmęs evangelikų reformatų tikėjimą, 1557 metais jis sušaukė Vilniuje pirmąjį evangelikų reformatų sinodą, padėjusį pagrindus Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei. Tuo metu buvo įkurta pirmoji institucinė biblioteka Lietuvoje, priklausiusi Vilniaus evangelikų reformatų sinodui.

1558 metais M.Radvila Juodasis savo rūmuose Vilniuje reformatų jaunuomenei įsteigė mokyklą. 1553-aisiais Lietuvos Brastoje jis įkūrė pirmąją nuolatinę LDK spaustuvę, kur 1563 m. išėjo garsioji Brastos Biblija, Lietuvos ir Lenkijos reformatų parengtas viso Šventojo Rašto vertimas į lenkų kalbą – pirmoji Biblijos vertimo į vieną šnekamųjų kalbų publikacija Lietuvoje ir Lenkijoje.

M.Radvila Juodasis spaustuvę įsteigė ir Nesvyžiuje, kur turėjo biblioteką. Mirė jis 1565-ųjų gegužės 28 d. Vilniuje. 2009 metais buvo iškilmingai perlaidotas Dubingiuose, reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.

Parodos „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)“ atidarymas LMA Vrublevskių bibliotekoje – vasario 5 d. 17 val.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.