Armėnai visame pasaulyje ruošiasi balandžio 24 dieną minėti
100 metų sukaktį nuo tų skerdynių pradžios, bet jų pastangos
įtikinti tarptautinę bendruomenę – ir visų pirma Turkiją –
kad tie įvykiai turi būti pripažįstami genocidu, tebekursto
didelius prieštaravimus.
Armėnams šis terminas simbolizuoja neginčijamą įrodymą apie
jų protėvių patirtas siaubingas kančias Osmanų imperijoje Pirmojo
pasaulinio karo metais, bet Ankara tvirtina, kad smurtas buvo abipusis
ir kad pripažinti tuos įvykius genocidu Turkijai reikštų
peržengti raudoną liniją.
Tarptautinė bendruomenė dėl šio ginčo atsidūrusi keblioje
padėtyje, ypač Jungtinės Valstijos, patiriančios savo didelės
armėnų diasporos spaudimą, bet nenorinčios pabloginti santykių su
kylančia Turkija.
„Armėnams žodis „genocidas“ įkūnija viską, kas ištiko
jų protėvius 1915 metais, taip pat pakylėja armėnų patirtį iki
tokio paties lygmens, kokiame yra (žydų) Holokaustas“, – sakė
šio regiono reikalų ekspertas Thomas De Waalis iš
Carnegie fondo už tarptautinę taiką Vašingtone.
„Būtent dėl tos pačios priežasties Turkija visuomet
atmesdavo šį terminą, argumentuodama, kad tokiu atveju jų
protėvių elgesys prilyginimas nacių veiksmams – taip pat dėl
paranojos, kad šio žodžio taikymas gali vesti prie teisinių
pretenzijų Turkijai“, – aiškino jis.
Armėnai sako, kad iki 1,5 milijono jų tautiečių buvo
sistemingai išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos
pareigūnų pastangomis, kai jų valstybė, kuri yra šiuolaikinės
Turkijos pirmtakė, pradėjo byrėti.
Turkija šiuos pareiškimus atmeta, argumentuodama, kad 300–500
tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius
neramumus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperijos valdytojus ir
susivienijo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Kylantis judėjimas
Maždaug 30 metų po tų žudynių niekam nebuvo atėjusi mintis
vadinti armėnų žudynes genocidu, nes toks terminas dar neegzistavo.
Iki tol armėnai savo tautos tragediją vadino Didžiąja
katastrofa (Medz Yeghern).
Tik 1944 metais žydų kilmės Lenkijos teisininko Raphaelio
Lemkino pasiūlytas „genocido" terminas buvo
įtvirtintas įstatymuose, kai 1948 metais buvo priimta Jungtinių
Tautų Genocido konvencija. Joje genocidas apibrėžiamas kaip
„veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti – visiškai arba iš dalies
– nacionalinę, etninę, rasinę arba religinę grupę“.
Pastangos, kad Pirmojo pasaulinio karo įvykiai būtų pripažinti
genocidu, buvo pradėtos 1965 metais, kai pasaulio armėnai minėjo
tų žudynių pradžios 50-ąsias metines.
Pačioje Armėnijoje, kuri tuomet buvo Sovietų Sąjungos
respublika, diskusijos apie oficialų genocido termino įtvirtinimą
buvo tabu, bet precedento neturintys protestais, kai į gatves išėjo
apie 100 tūkst. žmonių, privertė Kremlių pradėti iš naujo
vertinti savo poziciją.
„Atrodė, tarsi džinas būtų paleistas iš butelio“, –
pasakojo naujienų agentūrai AFP fizikos profesorius Rolanas
Manučarianas, 1965 metais dalyvavęs demonstracijoje Jerevano centre.
Vėliau, 9-ajame dešimtmetyje, pastangos, kad tie įvykiai būtų
pripažinti genocidu, dar labiau sustiprėjo – daugiausiai
skatinamos JAV armėnų bendruomenės. Jas temdė smurto protrūkiai,
kai radikalios grupuotės žudydavo Turkijos pareigūnus.
Pasak Armėnijos, 22 valstybės, tarp jų Prancūzija, irgi
turinti didelę armėnų bendruomenę, jau yra pripažinusios tas
žudynes genocidu.
Praėjusį sekmadienį popiežius Pranciškus prisidėjo prie
kitų į šį ginčą įsitraukusių tarptautinių veikėjų, kai
kalbėdamas apie armėnų žudynes pavartojo genocido terminą ir tuo
išprovokavo Turkijos įtūžį.
Jungtinių Valstijų prezidentams šis klausimas visuomet buvo opi
tema.
Ronaldas Reaganas vartojo genocido terminą
9-ojo dešimtmečio pradžioje, bet vėliau lyderiai Vašingtone to
vengė.
Barackas Obama, kuris per savo prezidento rinkimų
kampaniją žadėjo pripažinti armėnų genocidą, irgi vengdavo
tokio prieštaringai vertinamo termino ir vietoje jo vartodavo
armėniškąjį „Medz Yeghern“.
Teritorinės pretenzijos
Dėl armėnų žudynių kilęs susipriešinimas tebėra svarbus
veiksnys regiono politikoje, o Turkijos ir Armėnijos oficialūs
santykiai yra įšaldyti.
Be kita ko, Ankaroje baiminamasi, kad, pripažinus genocido
terminą, armėnai gali reikšti pretenzijas į teritorijas Turkijos
rytuose.
„Genocido terminas nėra vien akademinė, bet ir teisinė
koncepcija. Jis reiškia, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, ir
suponuoja, kad turėtų būti skirta bausmė bei kompensacija“, –
sakė Jerevano Rytų studijų instituto direktorius Rubenas
Safrastianas.
Šio metu Armėnija nekelia jokių oficialių teritorinių
pretenzijų Turkijai, bet 2013 metais generalinis prokuroras Agvanas
Hovsepianas išprovokavo Ankaros įtūžį, sakydamas, kad armėnai
turėtų susigrąžinti savo „prarastas teritorijas“.
Nors kai kurie armėnai svajoja apie teritorijų susigrąžinimą,
analitikai pabrėžia, kad tik nedaugelis nepriklausančių tai
bendruomenei rimtai galvoja, jog reikėtų stengtis atgauti tas
žemes.
„Bet kuriam Armėnijos politiniam lyderiui būtų labai
sudėtinga pasakyti, kad Armėnija neturi teritorinių pretenzijų
Turkijai“, – Vašingtone įsikūrusio Centrinės Azijos ir Kaukazo
instituto ekspertas Svante Cornellis sakė AFP.
„Tačiau Vakarų politikai rimtai nevertina" tikimybės, kad
kils ginčas dėl teritorijų, pridūrė jis.
Artėjant žudynių pradžios 100-osioms metinėms, pastangos
užsitikrinti pripažinimą, kad buvo vykdomas armėnų genocidas,
tebėra įtemptos.
Minėtų įvykių ir jų pripažinimo klausimas tebėra sunki
našta Armėnijai ir armėnams visame pasaulyje.
„Skausmas verčia mus nuolat žvelgti į praeitį“, – sakė
rašytojas Rubenas Hovsepianas, kurio motina vaikystėje pabėgo nuo
tų žudynių.
„Jis neleidžia mums sutelkti jėgas kuriant ateitį, nes labai
daug tautos energijos ir potencialo skiriama pastangoms priversti
Turkiją pripažinti genocidą“, – pridūrė jis.