Ką liepos 6-ąją išvys pirmą kartą Lietuvoje sukurtos istorinės 3D audiovizualinės projekcijos žiūrovai – vilniečiai ir miesto svečiai? Kas joje atliks pagrindinį vaidmenį? Kodėl verta tai pamatyti?
Apie tai kalbėjomės su projekto režisieriumi Mindaugu Meškausku.
– Kokius istorijos įvykius ir motyvus pasirinkote kurdami projekciją „Mes stiprūs, Lietuva!“?
– Valstybės diena – proga prisiminti mūsų valstybės istoriją. Todėl projekcijoje nutariau trumpai priminti svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius.
Žinoma, ketvirčio valandos nepakanka, kad spėtum parodyti visą Lietuvos istoriją. Be to, ši projekcija – meno kūrinys, o ne istorijos vadovėlis.
Tai pasakojimas, skirtas priminti įvykius ir kelti tautos dvasią, o ne mokyti. Atitinkamai parinkti ir istoriniai įvykiai bei motyvai, kuriuos visi atpažins.
– Tačiau vis tiek įdomu, kam šiame meno kūrinyje skirtas pagrindinis vaidmuo?
– Kadaise užėjęs į Valdovų rūmų rūsius pamačiau išlikusią koloną ir man išsyk kilo mintis, kad tai yra valstybės šaknis!
Būtent čia, Šventaragio slėnyje, nuo seno žynių saugomoje kulto vietoje, ilgainiui išaugo svarbi pilis, vėliau ji virto rūmais, iš jų buvo valdoma valstybė.
Tai vieta, kurią caro valdžia, vėliau sovietai nuniokojo ir privertė mus užmiršti – sulygino su žeme. Dabar ji atkasta. Taip stovintį mane tarsi žaibas pakirto mintis: mes atkasėme tą šaknį, apgaubėme ją atkurtais rūmais ir privalome toliau ją puoselėti.
Todėl savo kūrinyje panaudojau valstybės šaknies ir jos augalo simbolį – ąžuolą. Tai medis, išaugęs iš mažos gilės, labai panašus į mažytę Lietuvą, kuri karūnavus Mindaugą virto valstybe.
– Kokie pagrindiniai projekcijos siužeto vingiai?
– Ąžuolas užauga ir virsta galingu medžiu – Lietuva sutvirtėja Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo, jo sūnaus Žygimanto Augusto laikais.
Tada prasideda nesėkmės: Vilniaus „tvanas“, priešai iš Rytų, Lietuvą puola kazokai, čia pat – švedų ir rusų karai, maras, gaisrai. Taip ir ąžuolas nyksta draskomas dvigalvio negandos erelio.
Tačiau pralietas kraujas vis suteikia naujos gyvybės ąžuolui prisikelti po negandų, bet ir vėl patirti naujų smūgių.
Taip norėjau priminti naujas sukilėlių idėjas: laisvę, lygybę, vienybę, Tadą Kosciušką, Lauryną Stuoką-Gucevičių.
Taip pat norėjosi užsiminti ir apie tą istorinį laikotarpį, kai vėl vos pradėjusi kelti galvą valstybė patyrė naujų smūgių iš carinės Rusijos, vėl vos pradėjusį atsigauti ąžuolą kapojo negandos paukštis, valstybė vėl merdėjo, bet prisikėlė naujam laisvės skrydžiui XX amžiaus pradžioje.
Tada negandos paukštis ištremia mus iš Europos – tarsi ir visiems laikams. 3D audiovizualiniame pasakojime pakirstos ąžuolo šaknys nyksta, augalas džiūsta, valstybės nelieka, tačiau įvyksta stebuklas – palaistytas mūsų krauju, sužadintas maldų ąžuolas randa naujų jėgų augti.
Taip prisikelia ir valstybė.
– Portalo lrytas.lt skaitytojai praėjusį mėnesį rinko reikšmingiausius Lietuvos istorijos įvykius. Kokį mūsų istorijos įvykį paminėtumėte jūs?
– Vieną tokį įvykį išrinkti labai sunku. Žinoma, labai svarbus valstybės sukūrimas Lietuvos karaliaus Mindaugo laikais, tačiau gerokai svarbesniu įvykiu laikyčiau Vasario 16-ąją – modernios valstybės atsiradimą.
Tai du labai svarbūs įvykiai. Pirmuoju Mindaugas suformavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kelio kryptį – į Vakarus. Ilgainiui tapome tikra vakarietiška valstybe.
Antrasis po ilgai trukusių negandų mums padėjo rasti būdą, kaip ištrūkti iš Rytų chaoso ir vėl grįžti į Vakarų kultūrą.
