Paroda bus atverta lankytojams Lietuvos nacionalinės dienos pasaulinėje parodoje „Expo 2015“, kuri šiemet rengiama Milane, išvakarėse. Lietuva – vienintelė iš beveik 150 parodos „Expo 2015“ šalių dalyvių turi galimybę prisistatyti ne tik pačioje parodoje „Expo 2015“, bet ir prestižinėje muziejinėje erdvėje. Tai ypatingos pagarbos mūsų šaliai ženklas.
Ryšiai siekia Gintaro kelio laikus
Parodą „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ sudaro kelios dalys. Iš pradžių lankytojams trumpai pristatoma Lietuva, svarbiausi jos istorijos faktai ir paveldo objektai.
Antroji parodos dalis skirta istoriniams Lombardijos ir Milano ryšiams su Lietuva bei Vilniumi nuo Gintaro kelio laikų senovėje iki šių dienų. Trečioji dalis pasakoja apie istorinių Lietuvos ir Italijos ryšių svarbiausią centrą – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.
Greta stendų su istorine ikonografija, šiuolaikinėmis fotografijomis ir tekstiniais komentarais bei Valdovų rūmų ir Bonos Sforcos laikų krosnies rekonstrukcijos maketų parodoje taip pat pristatomi autentiški XVI a. eksponatai, primenantys Lietuvos ir Lombardijos, Milano ir Vilniaus ryšius.
Tai gobelenas su jungtiniu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kurio centriniame lauke pavaizduotas valdovo motinos, Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos heraldinis ženklas – vaiką ryjantis Žaltys. Parodoje taip pat rodomi XVI a. vidurio kokliai ir jų kopijos, kiti keramikos dirbiniai, menantys vieną svarbiausių Lombardijos ir Milano ryšių su Lietuva ir Vilniumi giją – Bonos Sforcos asmenybę.
Beje, su Bona Sforca susijusių Valdovų rūmų muziejaus eksponatų yra ir „Expo 2015“ Lietuvos paviljone. Tai XVI a. vidurio kampinis koklis su Sforcų herbiniu skydeliu, kiti su Bona Sforca siejamos krosnies kokliai bei šakutė, kaip Bonos Sforcos iš Italijos į Lietuvą ir Lenkiją atneštų naujų virtuvės ir maisto tradicijų simbolis.
Bonos Sforcos duktė Kotryna Jogailaitė, 1562 metais Vilniaus rūmuose ištekėjusi už būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir nukeliavusi į Švediją, šią šalį išmokė valgyti šakutėmis.
Siejo ne tik dinastiniai saitai
Kaip žinoma, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene, lemtingai paveikė Renesanso idėjų, kultūros ir meno sklaidą Lietuvoje bei aplinkiniuose kraštuose. Todėl jos herbas – vaiką ryjantis Žaltys, kuris yra vienas iš Viskončių, Sforcų ir Milano simbolių, aptinkamas ir tolimoje Lietuvoje.
Tačiau, kaip rodo parodos rengimo proga mestas tik pirmas žvilgsnis į Lietuvos ir Vilniaus bei Lombardijos ir Milano istorinius ryšius, jie buvo ir yra gerokai įvairesni, turtingesni ir spalvingesni, pagrįsti ne vien dinastiniais saitais.
Lombardijos ir Lietuvos žemių istorinių ryšių pradžia siekia dar bronzos amžių (II tūkst. pr. Kr.). Viduramžiais Milane buvo priimti Lietuvos valstybės kūrimuisi svarbūs Romos popiežiaus sprendimai. Milanas galėjo turėti įtakos ir lietuvių kilmės iš romėnų legendos formavimuisi XV–XVI amžiuje.
Renesanso laikais Vilnių ir Milaną sujungė jau minėtoji Sforcų dinastijos atstovė – Milano princesė Bona Sforca, tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene ir Lenkijos karaliene. Daugelis Renesanso ir Baroko epochose (XVI–XVIII a.) Lietuvoje dirbusių architektų ir kitų menininkų buvo kilę iš Lombardijos arba su ja susiję.
Įdomu ir tai, kad dauguma XVIII a. Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje) buvo susiję su Milanu.
Lombardijoje buvo simpatizuojama lietuvių išsivadavimo iš Rusijos imperijos jungo kovai XIX a., o žymus italų kompozitorius Amilcare Ponchielli 1874 metais sukūrė ir pirmą kartą teatre „La Scala“ parodė operą „Lietuviai“ („I Lituani“).
XX a. pirmoje pusėje Lietuvą ir Lombardiją susiejo Achile Ratti asmenybė – prieš tapdamas Milano arkivyskupu ir vėliau popiežiumi Pijumi XI, jis buvo Apaštalų Sosto vizitatorius Lietuvoje, o 1926 m. sukūrė savarankišką Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją.
Po Antrojo pasaulinio karo Milanas buvo svarbus paramos Lietuvos Katalikų Bažnyčios rezistencijai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje centras, Lietuvos istorijos pažinimo bei lietuvių kalbos mokymosi vieta.
XX–XXI a. sandūroje Lietuvą ir Milaną susiejo ne tik meilė krepšiniui, bet ir operos menas, istorinių rezidencijų bei muziejų bendradarbiavimas.
Šimtmečių draugystė nenutrūko
Šimtmečių istorinį pagrindą turintys Lietuvos ir Vilniaus ryšiai su Italija ir konkrečiai su Lombardija bei Milanu yra gyvybingi ir šiandien. Apie tai byloja bendradarbiavimas muzikos ir teatro, dizaino ir muziejininkystės srityse, meilė krepšiniui.
Šių ryšių natūralumą bei gyvastį liudija ir paroda „Milano ir Lietuvos istoriniai ryšiai: Bona Sforca ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai“ Sforcų pilyje.
Ją buvo įmanoma surengti dėl to, kad Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai seniai bendradarbiauja su Milano Sforcų pilimi. Buvęs Milano Sforcų pilies vadovas profesorius Ermanno Arslanas ir dabartinis direktorius dr. Claudio Salsi konsultavo lietuvius atkuriant LDK valdovų rūmus Vilniuje.
Milano Sforcų pilies atkūrimo ir restauravimo projektas, pradėtas daugiau kaip prieš 100 metų garsaus milaniečio Luca Beltrami, buvo taip pat didelė paskata atkurti rūmus Vilniuje.
Be to, rengiant parodą Sforcų pilyje aktyviai tarpininkavo Lietuvos ekspozicijos „Expo 2015“ generalinis komisaras Romas Jankauskas.
Valdovų rūmų muziejus dėkoja Lietuvos ir užsienio institucijoms bei asmenims, bičiuliškai skolinusiems iliustracijų parodos stendams. Pirmiausia – Lietuvos dailės muziejui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos paviljonui Milane organizuojamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“, Raimondo Paknio leidyklai, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijai, Vilniaus dailės akademijai, Vilniaus universiteto bibliotekai ir Vilniaus universiteto muziejui, fotografui Algirdui Rakauskui.
Atidaryme laukiama garbingų svečių
Parodą Milano Sforcų pilyje atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ceremonijoje taip pat dalyvaus Italijos, Lombardijos regiono ir Milano miesto valdžios atstovai, atvykti planuoja ir Milano meras Giuliano Pisapia, Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos ekspozicijos Milane rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2015“ generalinis komisaras R.Jankauskas, Milano Sforcų pilies, archeologijos ir istorijos muziejų direktorius dr. C.Salsi, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. V.Dolinskas, direktoriaus pavaduotojas Eduardas Kauklys, parodos kuratorė – muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja Daiva Mitrulevičiūtė.
Parodos atidarymą muzikos garsais nuspalvins Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas meno vadovo profesoriaus Donato Katkaus. Paroda veiks iki rugpjūčio 2 dienos.
