Per istoriją – su žemėlapiu rankoje

Kaip atrodė Vilnius garsiajame Georgo Brauno atlase? Kuris LDK žemėlapis buvo reikšmingiausias? Atsakymų į šiuos ir kitus istorijos klausimus galima rasti „Kunstkameroje“ šią savaitę atidarytoje parodoje.

G.Brauno atlase pateiktas planas – pirmasis žinomas Vilniaus vaizdas. „Kunstkameroje“ eksponuojamas jo originalas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Brauno atlase pateiktas planas – pirmasis žinomas Vilniaus vaizdas. „Kunstkameroje“ eksponuojamas jo originalas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
„Kunstkameroje“ žemėlapius galima ir apžiūrėti, ir įsigyti.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Eleonora Bačytė („Lietuvos rytas“)

Jul 11, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Oct 26, 2017, 9:30 PM

„Vera designatio Lituae“ („Tikslus Lietuvos pavaizdavimas“) – taip pavadinta paroda veiks galerijoje „Kunstkamera“ iki rugpjūčio 12-osios.

Joje eksponuojami svarbiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kartografijos paminklai nuo ankstyviausiojo Gerardo Mercatoriaus žemėlapio, kuriame Lietuva pavaizduota atskirame lakšte, o ne kaip vienas iš platesnės teritorijos regionų, iki 1918 m. Lozanoje išleisto Vlado Daumanto sudaryto etnolingvistinio žemėlapio, kuriame buvo bandoma apibrėžti galimas modernios Lietuvos sienas.

Parodos centre – reikšmingiausias LDK žemėlapis, užsakytas ir išleistas Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio pastangomis ir lėšomis. Tai didysis LDK žemėlapis (1635–1650).

Regionų žemėlapiai iki XV a. pabaigos buvo daromi iš akies, nenaudojant net paprasčiausių geometrijos skaičiavimų. XV a. pabaigoje ir ypač XVI a. įvairūs Europos kraštai pradėti topografuoti, sudaromi nauji patikslinti žemėlapiai.

Tais laikais pirmą kartą buvo topografuojama ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šio sudėtingo darbo iniciatorius buvo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616). Žemėlapio antraštėje pažymėta, kad jis parengtas jo „triūsu, rūpesčiu ir lėšomis“.

Žemėlapio dydis – 71,5x73 cm. Šis žemėlapis, kaip autoritetingiausias ir tiksliausias Lietuvos geografinis vaizdas, žymių kartografų buvo dedamas į atlasus.

„Kunstkameroje“ galima išvysti ir Vilniaus bei Gardino vaizdus iš G.Brauno (1541–1622) pasaulio miestų vaizdų rinkinio bei Pilypavo ir Sandomiro mūšių vaizdus iš Samuelio von Pufendorfo (1632–1694) mūšių vaizdų rinkinio.

Žiūrovus ypač turėtų intriguoti 59-asis palanas iš G.Brauno „Civitates Orbis Terrarum“ trečiojo tomo. Mat iš senos rašytojų šeimos kilęs vokiečių geografas G.Braunas, bendradarbiaudamas su piešėju ir raižytoju Pranciškumi Hogenbergu, XVI amžiuje parengė šešių knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą su planais, panoraminiais vaizdais ir aprašymais, tarp jų – ir Vilniaus miesto (Vilna Litvaniae Metropolis).

Tai – pirmasis žinomas Vilniaus vaizdas. Jame pavaizduotos upės, sodai, gatvės ir visuomeniniai pastatai, miesto šulinys ir pora žmonių to meto drabužiais.

Ir nors dailės istorikas Vladas Drėma teigė, jog planas sudarytas žmogaus, Vilniuje niekada nesilankiusio, įdomu prieš savo akis išvysti autentišką kartografijos paminklą, patyrinėti jo detales.

Tiek Vilniaus planas iš G.Brauno atlaso, tiek dauguma kitų senųjų žemėlapių – ne tik istoriniai dokumentai, bet ir įdomūs meno kūriniai, spalvoti ir nespalvoti vario raižiniai.

Spalvinta ranka, todėl kiekvienas spalvinimas vis kitoks.

Vilniaus galerija „Kunstkamera“ savo lankytojams siūlo ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti žymiausių Vakarų Europos kartografų – sudarytojų ir leidėjų – darbus. Pigiausio žemėlapio kaina – 100 eurų, o solidų žemėlapių rinkinį galima įsigyti už 16 tūkstančių eurų.

Visi eksponuojami žemėlapiai gauti iš Lietuvos kolekcininkų. Kai kurių jų rinkiniai ypač gausūs. Antai Rolandas Valiūnas yra surinkęs beveik visus LDK žemėlapius. „Trūksta keturių“, – per parodos atidarymą prisipažino kolekcininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.