Aleksoto aerodromo karūną galėtų užsidėti ir Panemunė

Šimtmetį švenčiantis Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas nėra ta vieta, kurioje kilo pirmieji šalyje orlaiviai. Seniausias 400 metrų ilgio lėktuvų pakilimo takas XX amžiaus pradžioje veikė Panemunėje, tarp dabartinių Upelio ir Birutės gatvių.

Daugybę metų aviacijos istoriją tyrinėjantis kaunietis K.Linkus stovi ties senojo Panemunės aerodromo kampu Upelio ir Pušų gatvių sankirtoje.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugybę metų aviacijos istoriją tyrinėjantis kaunietis K.Linkus stovi ties senojo Panemunės aerodromo kampu Upelio ir Pušų gatvių sankirtoje.<br>P.Mantauto nuotr.
Šį savaitgalį S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome rengiama didelė šventė, skirta jo įkūrimo 100 metų jubiliejui. Tai vienas seniausių veikiančių aerodromų Europoje.<br>P.Mantauto nuotr.
Šį savaitgalį S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome rengiama didelė šventė, skirta jo įkūrimo 100 metų jubiliejui. Tai vienas seniausių veikiančių aerodromų Europoje.<br>P.Mantauto nuotr.
Panemunėje galima aptikti senųjų aerodromo statinių pamatų liekanų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Panemunėje galima aptikti senųjų aerodromo statinių pamatų liekanų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tuometinės tvirtovės teritorijoje veikė oro balionų lakavimo angaras.
Tuometinės tvirtovės teritorijoje veikė oro balionų lakavimo angaras.
Daugiau nuotraukų (5)

Arūnas Karaliūnas (Laikinoji sostinė)

Jul 25, 2015, 5:00 AM, atnaujinta Oct 24, 2017, 3:56 AM

Garbingos sukakties sulaukęs aerodromas Aleksote išties turi kuo didžiuotis – jis yra seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje, taip pat įtrauktas į Europos įdomiausių atskristi aerodromų sąrašą.

Daugiau kaip 193 hektarų ploto teritorijoje įsikūrė apie 30 aviacinių organizacijų, skraidymo mokyklų, o iš viso pernai atlikta per 40 tūkst. bendrosios aviacijos skrydžių.

Šioje vietoje pratybas rengia Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų (KOP) paieškos-gelbėjimo sraigtasparnių pilotai, ne kartą leidosi JAV kariškių sraigtasparniai „Black Hawk“ bei „Apache“.

Šiemet rudenį prasidės naujas aerodromo atgimimo etapas – ketinama užbaigti KOP paieškos-gelbėjimo posto statybą, o miesto valdžia pasiryžusi atnaujinti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, kad jis aviacijos mėgėjams tarnautų dar mažiausiai šimtmetį.

Pirmojo Kaune aerodromo pritaikyti oreivių poreikiams nebepavyks – jo vietoje stovi gyvenamieji namai. Kur šis aerodromas veikė ir kodėl nunyko?

Leidosi kitoje miesto vietoje

Dabartinį aerodromą Aleksoto rajone 1915-ųjų rugpjūtį įkūrė miestą užėmę Vokietijos kariškiai, tačiau pirmieji lėktuvai Kaune leidosi trejais metais anksčiau ir visai kitoje vietoje.

„Panemunėje veikusiame Kauno tvirtovės aerodrome carinės Rusijos kariuomenei priklausantys lėktuvai tikrai skraidė jau 1912 metais“, – įsitikinęs Kęstutis Linkus, kuris jau tris dešimtmečius tyrinėja aviacijos istoriją.

Pirmieji istoriniai dokumentai į kauniečio rankas pakliuvo jam dar dirbant Paminklų restauravimo institute.

Įspūdingą kiekį aviacijos istorijos žinių bei dokumentų sukaupęs K.Linkus šiuo metu dirba Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoju, tačiau didžiąją dalį laisvalaikio skiria būtent šiam savo pomėgiui.

Balionai kilo ties Eiguliais

Pasak K.Linkaus, aviacijos ištakų Kaune reikia ieškoti būtent Kauno tvirtovėje, kurioje XIX amžiaus pabaigoje buvo įsikūrę Rusijos kariškiai.

Turimais duomenimis, jie 1892 metais netoli Kleboniškio pirmąkart surengė bandomuosius oro balionų skrydžius. Tai įvyko maždaug dabartinio Eigulių rajono teritorijoje. Daugiau kaip prieš šimtmetį šioje vietoje plytėjo tik laukai.

Tvirtovės oreivystės skyrius turėjo du oro balionus, kurie buvo naudojami žvalgybai ir artilerijai nukreipti.

Kariškiai turėjo savo dujų gamybos cechą ir kupolų lakavimo angarą. Pastarasis yra išlikęs iki šių dienų ir neseniai buvo restauruotas.

„Tai unikalus, aviacijos istorijai itin reikšmingas statinys“, – apie pastatą kalbėjo K.Linkus.

Balioną kariškiai atgabendavo į angarą, kupolą pripildydavo dujų ir nulakuodavo, kad jis nepraleistų dujų. Dujų cecho vietoje kasinėjant gruntą dar ir dabar galima aptikti gamybai naudotų rūgščių likučių. Šioje vaizdingoje vietoje maždaug prieš dešimtmetį planuota statyti daugiabutį, tačiau šį projektą parengusi bendrovė žlugo.

Prie upės – pakilimo juosta

Naujas aviacijos pakilimo etapas Kaune prasidėjo 1910 metais, įkūrus aviacijos būrį.

Stačiakampio formos aerodromas buvo įrengtas tarp dabartinių Upelio ir Birutės gatvių. Jo ilgis buvo maždaug 400 metrų, o galinė dalis rėmėsi į Nemuną. Tvirtovės teritorijoje buvo įrengtos dar 4 mažesnės lėktuvų nusileidimo aikštelės.

„Prieš šimtmetį šioje vietoje nebuvo gyvenamųjų namų, jie pradėjo kilti tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę“, – aiškino K.Linkus. Aerodromo teritorijoje iškilo du angarai, kiekviename jų tilpo po 8 lėktuvus. Carinės Rusijos kariškiai buvo įsigiję Prancūzijoje pagamintų „Farman“ ir „Voisin“ lėktuvų.

„Prasidėjus karui pilotai šiais lėktuvais iš Kauno skrisdavo į tuometinę Prūsiją žvalgyti priešo teritorijos. Bombų ar kitokių sprogmenų jie negalėjo gabenti“, – pasakojo aviacijos žinovas.

Panemunės aerodrome stovėjo angaras nedideliam 45 metrų ilgio dirižabliui. K.Linkus mano, kad pirmasis dirižablis į Kauną iš Rygos atskrido 1913 metais, vėliau lankėsi dar kelis kartus.

Ruošė vietą galiūnui?

Kaunietis nuolat mėgina archyvuose arba aukcionuose surasti nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas Kaune nusileidęs dirižablis, tačiau kol kas visos pastangos tai padaryti buvo nesėkmingos.

Jis neabejoja esant tokių nuotraukų, tačiau paieškoms įvairių šalių archyvuose reikia labai daug laiko ir lėšų.

Tyrinėdamas aerodromo prieigas K.Linkus žemėje aptiko kelis didelius betono luitus su storo metalo strypais. Jie išrikiuoti vienoje eilėje netoli paminklo Jonui Basanavičiui.

Pasiėmęs ruletę smalsus tyrinėtojas išmatavo atstumą tarp pirmojo ir paskutinio luito, jis siekė 120 metrų.

„Labai didelė tikimybė, kad šioje vietoje vyko angaro statyba didiesiems dirižabliams, kurių ilgis siekė 120 metrų“, – spėliojo K.Linkus. Jo nuomone, kita eilė betono luitų, turėjusių tapti kitos sienos pamatu, galbūt buvo sunaikinta tiesiant netoliese esančią Birutės gatvę arba statant kitoje jos pusėje esančius pastatus. Privačių namų kiemuose kaunietis yra aptikęs ir daugiau betono luitų, kurie galėjo būti naudojami aerodromo statinių pamatams.

Tiek lėktuvams, tiek dirižabliams angarai buvo būtini saugojant juos nuo stipraus vėjo.

Vis dėlto Panemunės aerodromui nebuvo lemta suklestėti, nes, Kauną užėmus Vokietijos kariuomenei, carinės Rusijos pajėgos buvo priverstos trauktis.

Sudegino viską, kas tik degė

„Atsitraukdami kariškiai sudegino visus medinius pastatus ir kitą turtą, kad jis neatitektų priešui“, – pasakojo K.Linkus. Tai įvyko 1915-ųjų rugpjūčio 16 dieną.

Mūriniai raudonų plytų statiniai išliko, kai kurie iš jų šiuo metu rekonstruoti.

Kur dingo pirmieji Kaune skraidę lėktuvai?

K.Linkaus žiniomis, kariškiai juos išskraidino į Vilnių arba Daugpilį dabartinės Latvijos teritorijoje. Netrukus Panemunės aerodrome jau šeimininkavo vokiečiai, tačiau jų lėktuvams pakilimo laukas buvo pernelyg trumpas. Skrydžiams buvo pasirinkta didesnė atvira erdvė prie Žagariškių kaimo – tai ir yra dabartinis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas. Netrukus vokiečiai jame pastatė ir pirmuosius du angarus lėktuvams.

Oro uostas atkuto prieš dešimtmetį

Nuo 1988 metų liepos 1-osios pagrindiniais Kauno oro vartais tapo oro uostas Karmėlavoje, pastatytas buvusios sovietinės armijos raketų bazės teritorijoje.

Tuo metu bendrovės „Aeroflot“ Kauno padalinio lėktuvai Jak-40 ir Jak-42 iš Kauno skraidė į Maskvą, Kijevą, Odesą, Simferopolį.

1993–2005 metais šiame oro uoste buvo įsikūrusi bendrovė „Aviakompanija Lietuva“, kuri lėktuvais Jak-40 ir ATR-42 rengė reguliarius skrydžius į Budapeštą, Oslą, Hamburgą, Bilundą.

Oro uostas įrengtas 77 metrai virš jūros lyrio, pakilimo tako ilgis 3250, plotis – 45 metrai, todėl jis tinkamas padangių milžinams „Boeing 747“ ir An-124 nusileisti.

Kai Rygos ir Vilniaus oro uostuose orlaiviai negali leistis dėl rūko, jie dažniausiai nukreipiami į Kauną, mat šiame mieste veikiančiam oro uostui parinkta labai gera vieta ir meteorologinės sąlygos itin retai sutrikdo jo veiklą.

Tikrasis Kauno oro uosto atgimimas prasidėjo 2005 metais, kai jame įsikūrė mažų sąnaudų bendrovė „Ryanair“, kuri rugsėjo 22-ąją surengė pirmąjį skrydį į Londoną.

Vėliau skrydžių geografija smarkiai išsiplėtė, o 2010-aisiais „Ryanair“ Kaune atidarė bazę, taip pat veikia šios bendrovės lėktuvų techninės priežiūros centras.

2008-aisiais oro uoste atidarytas naujas trijų aukštų keleivių terminalas, atitinkantis Šengeno erdvės reikalavimus. ˙ Į šventę prisiviliojo padangių virtuozą

Šeštadienį bei sekmadienį S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome rengiama įspūdinga šventė, skirta jo 100 metų jubiliejui.

Renginio metu skris viskas, kas tik gali skraidyti: lėktuvai, sraigtasparniai, parasparniai, skraidyklės, sklandytuvai, oro balionai, aitvarai.

Didžiausia renginio žvaigžde galima vadinti 59 metų vengrą Peterį Besenyei, kuris tituluojamas oro lenktynių krikštatėviu ir stebina neįtikėtinais triukais ore. Žiūrovus turėtų sužavėti 6 reaktyvinių lėktuvų L39 ir 3 akrobatinių orlaivių Jak-52 pasirodymai.

Šeštadienį vakare virš aerodromo laukiama KOP transporto lėktuvo „Spartan“ skrydžio su saliutu.

Visos šventės metu veiks įvairių skraidančių aparatų paroda, atrakcionų parkas, kavinės, rengiamas šventinis koncertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.