Šioje tęstinėje istorinės ekspozicijos salėje eksponuojamas 1987 metų Kauno žemėlapis, atskleidžiantis miesto miegamųjų ir pramoninių rajonų plėtrą bei pristatantis mieste veikusių kavinių, restoranų ir kino teatrų tinklą.
Ekspozicijos kūrėjų pasakojimas gausiai iliustruotas architekto S.Lukošiaus nuotraukomis, saugomomis muziejaus fonduose.
Tikimasi, jog lankytojų akį patrauks ir rekonstruotas miestietiškos buities kampelis, kuriame eksponuojami autentiški šio laikotarpio baldai, indai ir kiti interjero aksesuarai.
Pasak kuratorės Kristinos Vaitkevičienės, nemažai dėmesio šioje ekspozicinėje erdvėje skirta 1972 metų Kauno pavasario įvykiams, netikėtai sudrebinusiems ne tik Kauną, Lietuvą, bet ir visą tuometinę Sovietų Sąjungą.
Parodos lankytojai turi galimybę persikelti į gėlių vaikų laikus, pamatyti miesto sodo jaunimo sambūrio „Company“ nuotraukas, už kurias muziejus dėkingas Kristupui Petkūnui ir prezidento V.Adamkaus bibliotekai-muziejui.
Televizoriaus ekrane galima peržiūrėti laidą „Šviesos blyksnis tamsoje: Romo Kalantos auka“, pavartyti R.Kalantos aukos simboliui atskleisti skirtą knygą, kurioje publikuotos kalantinių realijas atspindinčios nuotraukos bei vaizdai su R.Kalantos aukos simbolika.
Nauja istorinė miesto ekspozicija „Kaunas: pasroviui ir prieš srovę“ Kauno miesto muziejuje buvo atidaryta šių metų pradžioje. Ji turėtų patikti lankytojams, kurie domisi miesto istorija, nori įsigilinti į politinio bei kultūrinio gyvenimo aspektus, sužinoti reikšmingiausius ir įdomiausius faktus apie Kauną.
Ekspozicijoje akcentuojama teritorinė miesto kaita, gyventojų kasdienybė ir aiškiai matoma jų veikla mieste, taip pat istorinėje Kauno terpėje susiformavę tam tikri objektai, reiškiniai, asmenybės – visa tai, ką šiandien išskiriame kaip miesto savitumą nusakančius simbolius. (LS)