Nedidelis plytinis namelis centrinės Gruzijos mieste Goryje priklauso J.Stalino muziejui.
Būtent čia 1878 metais gimė buvęs Sovietų Sąjungos lyderis, todėl pažiūrėti trobelės ir dabar plūsta minios turistų, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
„Gal jis ir padarė klaidų, bet kiekviena moneta turi dvi puses, – svarstė muziejaus lankytojas Zurabas Šalamberidzė. – Mes jį gerbiame kaip stiprų lyderį, kuris sukūrė didelę imperiją ir laimėjo Antrąjį pasaulinį karą.“
Tiesa, ne visi ekspozicijos lankytojai su juo sutiktų.
„Mes visur ieškojome paminėtos Katynės“, – nusivylimo neslėpė studentas iš Lenkijos Przemekas.
Tačiau vietos priminti apie 22 tūkst. J.Stalino įsakymu nužudytų Lenkijos karininkų šiame muziejuje neatsirado.
Gruzinas istorikas Laša Bakradzė ilgai kovojo, kad šalia sterilios sovietinės J.Stalino gyvenimą vaizduojančios ekspozicijos atsirastų ir tokia, kur drąsiai būtų kalbama apie diktatoriaus vykdytą terorą.
Nors L.Bakradzė jau ne kartą mėgino miesto tarybos narius įtikinti, kad beveik prieš 60 metų įkurtą muziejų laikas patobulinti, istoriko pastangos visuomet atsimušdavo į J.Stalino gerbėjų abejingumo sieną.
„Akivaizdu, kad dar nežinome, kaip susidoroti su J.Stalino ir mūsų sovietine istorija“, – apgailestavo L.Bakradzė.
O istorija, siejanti J.Staliną ir Gruziją, išties sudėtinga. Šioje Kaukazo šalyje gimusio diktatoriaus valdymo metais buvo nužudyta arba įkalinta mažiausiai 30 tūkst. gruzinų.
Tačiau daugeliui vargšo mažytės Gruzijos berniuko, kuris užkariavo galingąją Rusiją, istorija yra kur kas patrauklesnė.
„Visada keliu tostą J.Stalino garbei. Mums ir dabar reikėtų tokio stipraus lyderio“, – prisipažino ūkininkas Giorgi Mazmišvilis.
Lankytojai čia maždaug už 4 eurus gali su gidu pasivaikščioti po šarvuotą sovietų diktatoriaus traukinio vagoną, apžiūrėti vieną iš daugybės pomirtinių J.Stalino kaukių ir šimtus jį garbinančių paveikslų bei nuotraukų.
Prieš kelerius metus ekspozicija buvo truputį papildyta.
Dabar čia galima šiek tiek sužinoti ir apie J.Stalino laikais į lagerius tremtus žmones.
Tačiau šiuos stendus tikriausiai suras tiktai muziejuje pasiklydęs turistas – jie paslėpti po laiptais, o apie šią ekspozicijos dalį nėra nė vieno informuojančio ženklo.
Muziejaus kuratorė Keti Achobadzė pripažįsta, kad tai labiau simbolinis gestas, nes daugumai keliautojų muziejus yra kone piligriminės kelionės tikslas.
„Neseniai čia lankėsi didelė kubiečių grupė. Prie J.Stalino statulos jie sugiedojo „Marselietę“, – pasakojo K.Achobadzė.
