„Tai didžiulė Sirijos žmonių ir visos žmonijos netektis“, – sakoma UNESCO vadovės Irinos Bokovos pareiškime ir priduriama, jog „kaltininkai privalo atsakyti už savo veiksmus“.
Baal Šamino šventykla, kurią sekmadienį susprogdino Islamo valstybės džihadistai, laikoma antrąją pagal svarbą senosios Palmyros šventove.
Islamo valstybė, kontroliuojanti dideles teritorijas Sirijoje ir kaimyniniame Irake, užėmė senovės graikų ir romėnų laikų paveldu garsėjančią Palmyrą dar gegužės 21 dieną, sukeldama didelį tarptautinį susirūpinimą dėl šios išskirtinę vertę turinčios vietos likimo. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms nuo 82 metų vyriausiojo Palmyros archeologo nukirsdinimo.
„Kelių civilizacijų kryžkelėje esančios Palmyros menas ir architektūra yra Sirijos tapatybės ir istorijos simbolis, – sakė I.Bokova. – Ekstremistai stengiasi sunaikinti jos įvairovę ir turtus“.
„Grupuotė „Daesh“ žudo žmonės, naikina paminklus, bet jie negali nutildyti istorijos. Jiems niekada nepavyks ištrinti didžiosios kultūros iš pasaulio atminties“, – pabrėžė I.Bokova.
Ji patikino, kad „nepaisant kliūčių ir fanatizmo, žmonijos kūrybiškumas vyraus, pastatai ir vietovės bus restauruotos, kai kurios atstatytos“.
Iki sekmadienio dauguma Palmyros garsiausių paminklų dar buvo nepaliesti, nors buvo pasirodę pranešimų, jog Islamo valstybės kovotojai juos užminavo. Grupuotė taip pat esą sunaikino vieną garsią liūto statulą, buvusią prie muziejaus pastato.
„Šiandien „Daesh“ padėjo daugybę sprogmenų Baal Šamino šventykloje, o vėliau ją susprogdino. Šventyklos vidus sunaikintas, nuvirto išorės kolonos“, – pasakojo naujienų agentūrai AFP Sirijos senienų vadovas Maamounas Abdulkarimas.
Baal Šamino šventykla buvo pastatyta 17-aisiais mūsų eros metais ir išplėsta valdant Romos imperatoriui Adrianui 130-aisiais mūsų eros metais.
Dykumos perlu vadinama Palmyra, kurios pavadinimas reiškia Palmių miestą, yra gerai išlikusi senovinė oazė, esanti už 210 Kilometrų į šiaurės rytus nuo Damasko.
Šios gyvenvietės pavadinimas pirmąkart paminėtas molio lentelėje užrašytame tekste XIX šimtmetyje prieš mūsų erą. Jis byloja, jog ši oazė yra Šilko kelio ir tarp Persijos įlankos bei Viduržemio jūros keliaudavusių karavanų sustojimo vieta.
Prieš II mūsų eros šimtmetį išplintant krikščionybei, Palmyroje buvo garbinamas babiloniečių audros ir karo dievas Baalas, taip pat Jaribolas (saulė) ir Aglibolas (mėnulis).
