„Tai
didžiulė Sirijos žmonių ir visos žmonijos netektis“, –
sakoma UNESCO vadovės Irinos Bokovos pareiškime ir priduriama,
jog „kaltininkai privalo atsakyti už savo veiksmus“.
Baal Šamino šventykla, kurią sekmadienį susprogdino Islamo
valstybės džihadistai, laikoma antrąją pagal svarbą senosios
Palmyros šventove.
Islamo valstybė, kontroliuojanti dideles teritorijas
Sirijoje ir kaimyniniame Irake, užėmė
senovės graikų ir romėnų laikų paveldu garsėjančią
Palmyrą dar gegužės 21 dieną, sukeldama didelį tarptautinį
susirūpinimą dėl šios išskirtinę vertę turinčios vietos likimo. Tai įvyko praėjus vos
kelioms dienoms nuo 82 metų vyriausiojo Palmyros archeologo
nukirsdinimo.
„Kelių civilizacijų kryžkelėje esančios Palmyros menas ir
architektūra yra Sirijos tapatybės ir istorijos simbolis, – sakė I.Bokova. –
Ekstremistai stengiasi sunaikinti jos įvairovę ir turtus“.
„Grupuotė „Daesh“ žudo žmonės, naikina paminklus, bet
jie negali nutildyti istorijos. Jiems niekada nepavyks ištrinti
didžiosios kultūros iš pasaulio atminties“, – pabrėžė I.Bokova.
Ji patikino, kad „nepaisant kliūčių ir fanatizmo, žmonijos kūrybiškumas
vyraus, pastatai ir vietovės bus restauruotos, kai kurios
atstatytos“.
Iki sekmadienio dauguma Palmyros garsiausių paminklų dar buvo
nepaliesti, nors buvo pasirodę pranešimų, jog Islamo
valstybės kovotojai juos užminavo. Grupuotė taip pat esą
sunaikino vieną garsią liūto statulą, buvusią prie muziejaus
pastato.
„Šiandien „Daesh“ padėjo daugybę sprogmenų Baal Šamino
šventykloje, o vėliau ją susprogdino. Šventyklos vidus sunaikintas, nuvirto išorės
kolonos“, – pasakojo naujienų agentūrai AFP Sirijos senienų vadovas Maamounas Abdulkarimas.
Baal Šamino šventykla buvo pastatyta 17-aisiais mūsų eros
metais ir išplėsta valdant Romos imperatoriui Adrianui 130-aisiais
mūsų eros metais.
Dykumos perlu vadinama Palmyra, kurios pavadinimas reiškia
Palmių miestą, yra gerai išlikusi senovinė oazė, esanti už 210
Kilometrų į šiaurės rytus nuo Damasko.
Šios gyvenvietės pavadinimas pirmąkart paminėtas molio
lentelėje užrašytame tekste XIX šimtmetyje prieš mūsų erą. Jis byloja, jog
ši oazė yra Šilko kelio ir tarp Persijos įlankos bei
Viduržemio jūros keliaudavusių karavanų sustojimo vieta.
Prieš II mūsų eros šimtmetį išplintant krikščionybei,
Palmyroje buvo garbinamas babiloniečių audros ir karo dievas Baalas,
taip pat Jaribolas (saulė) ir Aglibolas (mėnulis).