Manoma, kad legendinį „lobių traukinį“ naciai paslėpė po žeme 1945 metų balandį. Šį kartą ekspertai ketina radiolokacijos prietaisais ir šiluminėmis (infraraudonųjų spindulių) vaizdo kameromis ištirti vietą, kurioje, kaip spėjama, gali būti traukinys, prikrautas nacių prisigrobto aukso ir brangenybių. Anksčiau kariai šią vietą patikrino minų ieškikliais ir praretino tankius brūzgynus.
Naują paieškų etapą inicijavo Piotras Koperis, vienas iš dviejų lobių ieškotojų, 2015 metų rugpjūtį pareiškusių, kad jie radę vietą, kurioje 8-9 metrų gylyje paslėptas nacių šarvuotas traukinys. Statybos firmos iš Valbžycho savininkas ir jo draugas Andreasas Richteris apie radinį pranešė vietos valdžiai ir padavė paraišką dėl atlygio.
„Tai priklauso pagal įstatymą, – sakė P.Koperis, duodamas interviu agentūrai dpa. – Netgi už rastą kompiuterį ar piniginę man priklauso 10 procentų.“
Tokią sumą P.Koperis tikisi gauti ir už 98 metrų ilgio vokiško traukinio vietos nustatymą.
Požeminis labirintas
Legendinis šarvuotas traukinys galėjo būti paslėptas viename iš daugybės tunelių, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą, nacių priversti, iškasė koncentracijos ir darbo stovyklų kaliniai. Požeminių įtvirtinimų ir kelių tinklas liko nebaigtas, o įėjimus į šachtas, artėjant sovietų armijai, vermachto kariai susprogdino ir užvertė žemėmis. Katakombose naciai ketino įrengti bunkerius trečiojo reicho vadams ir karines gamyklas.
P.Koperis, apsigyvenęs Žemutinėje Silezijoje prieš 13 metų, iš pradžių netikėjo legenda apie požeminiame labirinte paslėptą traukinį. „Tuomet man atrodė, kad tai pasaka“, – sakė ieškotojas mėgėjas.
Tik 2008 metais verslininkas, visada domėjęsis istorija, ėmė rimčiau vertinti pasakojimus apie lobius, kuriuos Žemutinėje Silezijoje, traukdamiesi į vakarus, neva palikę naciai.
„Tai ne legendos, – dabar tvirtina P.Koperis. – Traukinys iš tikrųjų yra.“
Kol kas – „radinys“
Lobių ieškotojų advokatas Jaroslawas Chmielewskis pavadino „visai patikimais“ faktus, kuriuos jo klientai pateikė kaip požeminio tunelio įrodymus. Pasak advokato, lobių ieškotojai nėra tikri, ar tai garsusis traukinys su nacių auksu. Tačiau, pridūrė jis, visiškai atmesti šios versijos negalima. Lenkijos valdžia Valbžycho vicemero Zygmunto Nowaczyko asmenyje taip pat patvirtino, kad slėptuvė rasta. Tiesa, savo pareiškime rugpjūčio mėnesį vicemeras vengė žodžio „traukinys“ ir vartojo vietoj jo žodį „radinys“.
Iki pat naujo paieškų etapo pradžios geležinkelio ruožą toje vietoje, kurioje, kaip manoma, yra slėptuvė, nuo smalsuolių ir lobių ieškotojų saugojo policija. Rugpjūtį pasirodę pranešimai apie vokiečių šarvuotą traukinį Žemutinėje Silezijoje sukėlė tikrą „aukso karštligę“.
Bet kam priklauso kol kas neatrastas „lobių traukinys“? P.Koperis mano, kad Lenkijai, tačiau neatmeta galimybės, kad savo teises gali pareikšti ir kitos šalys: „Vokietija, Rusija ar dar kas nors. Tačiau mūsų reikalavimas lieka galioti.“
Šarvuoto traukinio P.Koperis ir jo partneris ieškojo savo sąskaita, taigi atlygio reikalavimą bet kokiu atveju jie laiko pagrįstu.
Auksas ar granatos?
Bet nuomonės dėl to, kas gali būti paslaptingame šarvuotame traukinyje, skiriasi. Pagal populiariausią legendą, jame guli nacių prisigrobtas auksas, pinigai ir brangenybės. Pagal kitą teoriją – strateginės medžiagos, kurios buvo naudojamos požeminėse gamyklose slaptajam ginklui kurti. Neatmetama ir tokia galimybė, kad traukinyje gali būti nacių pagrobti meno kūriniai arba istoriškai svarbūs dokumentai. O štai karo ekspertas iš Šveicarijos Albertas Stachelis teigia, kad šarvuoti traukiniai tarnavo ne kaip transporto priemonė, o kaip artilerijos pabūklas. „Todėl didesnė tikimybė, kad šarvuotame traukinyje bus rasta nebent ginklų, pavyzdžiui, rankinių granatų“, – svarstė specialistas.
Koks iš tikrųjų krovinys yra kol kas dar nerastame traukinyje, P.Koperis laiko ne svarbiausiu klausimu. „Pats traukinys yra vertybė. Juk tai tokia neįtikima istorija, pasaulinės reikšmės įvykis“, – įsitikinęs verslininkas iš Žemutinės Silezijos. Nacių lobių, priminė jis, ieškojo mažiausiai trijų valstybių žvalgybos tarnybos. O būtent jam pavyko, kaip įsitikinęs P.Koperis, aptikti legendinio traukinio pėdsakus todėl, kad mūsų dienomis radiolokacijos prietaisus gali naudoti ir neprofesionalūs lobių ieškotojai.
„O kai kada į pagalbą ateina laimingas atsitiktinumas. Štai mums ir nepaprastai pasisekė“, – džiaugėsi P.Koperis.
Beje, paieškų rezultatai nustebino jį patį: „Ieškojome tik tunelio, o suradome visą traukinį.“
Parengė Milda Augulytė
