Suomijoje jo sukakčiai skiriami konkursai, festivaliai, konferencijos, rengiamos įvairios ekskursijos kompozitoriaus gyvenimo keliais. Mat J.Sibelius daug keliavo gimtinėje ir svetur ne tik studijuodamas, koncertuodamas, bet ir poilsiaudamas, o jo atminimas lankytose vietose iki šiol saugomas.
Iškilmių kulminacija – šiomis dienomis gimtajame kompozitoriaus mieste Hemenlinoje vykstanti tarptautinė J.Sibeliaus konferencija, sutraukusi jo kūrybos žinovus iš Suomijos, Italijos, Prancūzijos, JAV bei kitų šalių. Jie varto ir mažai tyrinėtus genialiojo menininko muzikos bei gyvenimo puslapius.
Nenuostabu, kad mes, nors dažnai girdime J.Sibeliaus kūrinius, daugybės dalykų nežinome apie šį septynių simfonijų, nuostabaus Smuiko koncerto, „Tuanelos gulbės“, „Valse triste“ ir kitų šedevrų autorių. Kur kas daugiau kalbama ir rašoma apie J.Sibeliaus muziką nei apie įdomią, ekstravagantišką jo asmenybę.
Siūlome dešimt intriguojančių faktų apie menininką.
1.Švedas ar suomis?
Ar žinojote, kad dauguma iš 100 J.Sibeliaus sukurtų dainų yra švediškos? Suomijos simboliu tapusio kompozitoriaus šeimoje kalbėta švediškai. Būsimasis klasikas lankė suomišką mokyklą, bet kaip reikiant neperprato suomių kalbos gramatikos. Vis dėlto tai nesutrukdė jam visą gyvenimą būti savo tėvynės patriotu. Vienu populiariausių jam gyvam esant tapęs simfoninis kūrinys „Finlandia“ tapo vos ne suomių nacionaliniu himnu.
2.Laisvasis mūrininkas
Kaip savo laiku W.A.Mozartas, J.Sibelius taip pat anksti pradėjo domėtis masonų pasaulėžiūra. Dar iki Suomijos nepriklausomybės 1917 metais jis tapo aktyviu Niujorko didžiosios ložės nariu, kūrė jai ritualinę muziką. 1922-aisiais Niujorko ložės pavyzdžiu buvo įsteigta „Suomių ložė Nr.1“ Helsinkyje. Prie to prisidėjo ir J.Sibelius, priklausęs šiai ložei iki pat mirties.
3.Cigarų mėgėjas
J.Sibelių su jo amžininku Winstonu Churchilliu siejo priklausomybė nuo kubietiškų cigarų. Jo žmoną ši brangiai kainuojanti aistra pjovė, nes šeimai nuolat stigo pinigų. Cigarų kvapas buvo vienas nedaugelio dalykų, priminusių kompozitoriui mirusį tėvą gydytoją. Mat po bankroto visas tėvų užgyventas turtas – iki staltiesių ir lovos skalbinių – buvo išparduotas.
4.Nespjovė į taurelę
Alkoholis ne tik netrukdė J.Sibeliui kurti, bet jį įkvėpdavo, todėl ilgainiui tapo pavojingu ir paskatino jį su šeima persikelti iš Helsinkio į dvarą provincijoje, vadintą Ainola. Iki tol J.Sibelius leisdavo vakarus su kompanija viename Helsinkio restorane, o pakeliui į namus dar šen bei ten išlenkdavo taurelę.
5.Žymaus portreto istorija
Ypatinga J.Sibeliaus įvaizdžio detalė jaunystėje buvo išsidraikę plaukai. Žymiausią kompozitoriaus fotografiją sukūrė Danielis Nyblinas spontaniškai. Jis nusitempė J.Sibelių į savo studiją, sutikęs jį vieną rytą Helsinkio centre gerokai kauštelėjusį po smagios naktelės. Fotografija dideliam modelio pykčiui žaibiškai pasklido, o vėliau net pateko ant suomiškos šimtinės banknoto.
6.Šešių mergaičių tėvas
Kompozitorius vedė būdamas 27-erių savo bendramokslio seserį Aino ir susilaukė su ja šešių dukrų, iš jų viena mirė. Nuo 1904-ųjų šeima didžiąją gyvenimo dalį praleido savo dvare Ainoloje. Norėdamas ištekinti dukras J.Sibelius rašė valsus ir rengė namuose šokių vakarėlius, į kuriuos kviesdavo potencialius jaunikius. Visos dukterys sėkmingai ištekėjo, o kompozitoriaus žmona ir po jo mirties rūpinosi sutuoktinio reikalais – rašė jo biografiją iki pat savo dienų pabaigos 1969-aisiais. Suomiai yra įsteigę muziejų ir jai.
7.Nelaimingas brolis
Prieš šimtą metų, kai J.Sibeliui sukako 50, suomių spaudoje pasirodė kompozitoriaus ir jo motinos nuotrauka, bet iš originalo buvo iškirpta sesuo Linda. Ji nutylėta ir daugelyje J.Sibeliaus biografijų, nes baigė savo dienas psichiatrijos klinikoje. Ten ją uždarė J.Sibeliaus brolis, žinomas psichiatras Christianas. Linda susirgo grįžusi iš religinės misijos Tunise. „Matau joje savo likimą“, – yra sakęs J.Sibelius. Jis siaubingai bijojo išprotėti.
8.Paliko vieną įrašą
J.Sibelius gyvas būdamas populiarumo viršūnę pasiekė 4-ajame dešimtmetyje. 1935 metais jį mylimiausiu kompozitoriumi išrinko net „New York Times“ skaitytojai. 1939-aisiais Niujorko pasaulinės parodos proga J.Sibeliaus diriguoto koncerto radijo transliacija tapo oficialia jo sėkmingos karjeros pabaiga. Tai vienintelis išlikęs įrašas, kuriame pats J.Sibelius interpretuoja vieną savo kompozicijų. Jis dažnai diriguodavo savo kūrinius, bet jų neįrašinėjo.
9.Įtiko vienas dirigentas
Pasitraukęs iš viešumos, kompozitorius mėgdavo klausytis savo muzikos interpretacijų per radiją. Tačiau beveik visada likdavo nepatenkintas, esą jo muziką suprato tik vienas žmogus – austrų dirigentas Herbertas von Karajanas. Pastarasis yra palyginęs J.Sibelių su gigantišku rieduliu plyname lauke, kuris nežinia kaip ir iš kur atsirado – toks unikalus jam atrodė J.Sibelius.
10.Išėjo su savo muzika
J.Sibelius mirė staiga savo name Ainoloje, būdamas 91-erių. Kaip tik tuo metu radijas transliavo jo Penktąją simfoniją, diriguojamą brito Malcolmo Sargento, bet maestro jos jau neišgirdo. Laidotuvės įvyko 1957-ųjų rugsėjo 30-ąją Ainoloje. Kompozitoriaus valia jose skambėjo jo „Tuonelos gulbė“ bei „Audros“ ir Ketvirtosios simfonijos ištraukos.