Miesto tarybos nariai pritarė pasiūlymui bevardžiam skverui, esančiam V.Putvinskio gatvėje prie Žaliakalnio funikulieriaus, suteikti E.Levino vardą.
Tokią idėją pasiūlė Vytauto Didžiojo universiteto filosofai. Vienas jų, Viktoras Bachmetjevas, sakė, kad Kauno akademinė bendruomenė labai patenkinta, jog jos pasiūlymas buvo išgirstas ir patenkintas.
„E.Levinas gimė ir augo Kaune. Jo šeima gyveno A.Mickevičiaus gatvėje, vos už 100 metrų nuo dabar esančio skvero, kuriam ir suteiktas filosofo vardas“, – pasakojo V.Bachmetjevas.
E.Levinas iš Kauno studijuoti į Prancūziją išvyko 1921 metais baigęs gimnaziją. Kol studijavo ir vėliau kiekvieną vasarą grįždavo į Kauną aplankyti tėvų. Sunkiau atvykti į Lietuvą tapo po 1933 metų, nes važiuoti per Vokietiją dėl politinės padėties buvo sudėtinga.
E.Levino šeima – tėvai ir du broliai – ir toliau gyveno Kaune, turėjo knygyną Laisvės alėjoje. 1941 metais, kaip ir daugybė kitų žydų tautybės žmonių, Kaune ir žuvo.
„E.Levinas tapo garsiausiu Prancūzijos filosofu. Tačiau Kaune jo gyvenimo ženklų rasti labai sunku. Kauniečiai apie pasaulinio masto mąstytoją, kilusį iš Kauno, nieko nežino. Todėl norėjome šią spragą užlopyti ir įamžinti kolegos atminimą“, – sakė V.Bachmetjevas.
Filosofai jau turi leidimą skvere pastatyti ir E.Leviną įamžinantį paminklą ar kitokios formos atminimo ženklą.
Dabar skvere stovi skulptoriaus Bronislovo Zalenso skulptūra „Mergaitė su dūdele“.
„Reikia galvoti, tartis su savivaldybės ir paminklosaugos atstovais, kaip galėtume dar įamžinti E.Levino atminimą. Kaip delikačiai pasielgti su dabar ten esančia skulptūra“, – sakė filosofas.
Idėjos sumanytojai norėtų, kad E.Levinas būtų įamžintas ne pastatant paprastą skulptūrą, o sukuriant simbolinį atminimo ženklą, panašiai kaip skulptorius Robertas Antinis įamžino Romo Kalantos atminimą Laisvės alėjoje – prie Kauno muzikinio teatro sodelio sukurtas simbolinis „Atminties laukas“.
