Pajusti tų laikų žaislų gamybos proceso subtilybes šiandien galima dalyvaujant Šiaulių „Aušros“ muziejuje vykstančioje edukacijoje „Kalėdiniai žaislai iš šiaudų“, o laiko veikiamų eglutės žaisliukų raida atsispindi muziejaus rinkiniuose saugomuose eksponatuose.
Lietuvoje kalėdinės eglutės puošimas yra palyginti nesenas reiškinys, įsivyravęs XIX a. viduryje. Ilgais žiemos vakarais, kai moterys verpdavo, vyrai vydavo pančius, o senoliai pašydavo vilnas, vaikai ir jaunuoliai gamindavo šiaudinius eglutės žaislus. Šiaudai – puiki medžiaga kūrybai, iš kurių galima padaryti saulutę, žvaigždutę, paukštį, angelą ar kitą objektą.
Šį kūrybos procesą Šiauliuose išbandė ne vienas – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centre jau daugiau nei dešimt metų lankytojai gali užsisakyti edukaciją „Kalėdiniai žaislai iš šiaudų“ ir šio užsiėmimo metu iš paruoštų šiaudų pasigaminti unikalią eglutės puošmeną. Užsiėmimas labai populiarus ir nors vyksta tik gruodžio mėnesį, kasmet vidutiniškai sutraukia apie 500 norinčių išbandyti šį žaisliukų gaminimo būdą.
Vėlesniais laikais šiaudus pakeitė įvairūs karoliukai, siūlai, medžiagos ir kt. priemonės. Dr. Jovita Budzinauskienė, gyvenanti Vilniuje, šiemet Šiaulių „Aušros“ muziejui padovanojo kalėdinių eglės žaislų kolekciją (120 vnt.), kurioje yra 12 įdomių rankų darbo žaisliukų. Tai juvelyriškai iš stiklinių karoliukų bei vamzdelių suvertas „Lėktuvėlis“, „Žibintas“, Malūnėlis“, „Drugelis“ ir kt., XX a. 4–5 dešimtmetyje Vokietijoje pagaminti žaislai. Iki tol muziejus turėjo tik keletą eglučių puošmenų.
Dr. J.Budzinauskienė ilgą laiką gyveno Latvijoje (buvo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkė), todėl kita didžioji kolekcijos dalis yra įsigyta Latvijoje XX a. 7–9 dešimtmetyje, nors tokios pat eglučių puošmenos tuo metu vyravo ir Lietuvoje.
Tai stikliniai, įvairių formų žaisliukai: bumbulai, kankorėžiai, paukšteliai, žmonių bei gyvūnų figūrėlės, varvekliai ir pan. Dauguma jų pakabinami ant eglutės į metalinę kilpelę įvėrus siūlą, kiti tiesiog prisegami prie eglutės šakų.