Statinys išdygs toje vietoje, kur dar XVI amžiuje kūrėsi vieni pirmųjų kauniečių. Prieš pradedant statybas sklype vyksta archeologiniai kasinėjimai.
Darbus prižiūrintis archeologas Mindaugas Mačiulis papasakojo apie giliai po žeme aptiktus radinius. Iš jų galima spręsti, kad anuomet Kaunas, kaip miestas, niekuo nenusileido Vilniui ar kitiems to meto Europos miestams.
Vertingiausi radiniai atsidurs Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Verslininkai, kurie statys naują statinį, žadėjo, kad kai kurios archeologinės vertybės bus eksponuojamos ir pastato pirmame aukšte, todėl visi kauniečiai jas galės pamatyti.
Ką ras po žeme – nežinojo
Senamiestyje Šv. Gertrūdos g. 51 numeriu pažymėtas 1 tūkstančio 300 kvadratinių metrų ploto sklypas aptvertas, matyti, kad jame darbuojasi darbininkai, ekskavatoriai bei kita sunkioji technika.
Patekus už tvoros galima pamatyti, kad sklypas padalytas į gilias perkasas. Jos užklotos nepermatomu celofanu. Po juo esančiose duobėse, uždengtose nuo sniego, lietaus bei pašalinių akių, ir vyksta visas veiksmas – archeologiniai kasinėjimai.
Darbams vadovaujantis archeologas M.Mačiulis sakė, kad kasinėjimus pradėjo spalio mėnesį ir jau atkasė pusę sklypo. Darbininkai vieną po kitos daro perkasas šiaurinėje jo dalyje. Viso sklypo kasinėjimo darbai turėtų būti baigti balandį.
Archeologai labai tikslių duomenų, ką galėjo aptikti, neturėjo, todėl procesas jiems patiems įdomus ir kasdien pateikia netikėtumų.
Rastiems pamatams – 500 metų
Atsidūrus vienoje perkasoje atsiveria įspūdingas vaizdas. 4 metrų duobėje galima matyti kelis vienas ant kito amžius po amžiaus gulusius žemės sluoksnius.
„Matyti, kad ši sklypo dalis buvo ne lygi, o kalvota. Viena jo dalis buvo žemesnė. Iš atkasto dirvožemio sudėties, sąnašų aiškėja, kad šią vietą greičiausiai užliedavo Neris, o vėliau ji buvo užpelkėjusi“, – pasakojo archeologas.
Kitoje sklypo pusėje arčiau dabartinės Šv.Gertrūdos gatvės buvo kalno viršūnė ir ant jo matyti pirmųjų čia statytų namų pamatų akmenys.
Iš jų išdėstymo bei to, kas liko, archeologas sprendžia, kad čia buvo nedideli greičiausiai mediniai pastatai, iškilę dar XVI – XVII amžiuje.
Taip pat yra ir vėlesnių – XVII – XIX amžių žemės sluoksnių bei žmonių veiklos ir gyvenimo paliktų pėdsakų. Vienas jų – XVIII amžiuje sumūryta lauko krosnis.
Rado juodalksnio šaukštą
Kasinėdami archeologai aptinka daugybę smulkių radinių: įvairių amžių koklių, keramikos indų, stiklo šukių, nuolaužų. Taip pat – daugybė gyvulių kaulų. Pavyko rasti ir 25 XIX amžiaus carinės Rusijos monetas.
„Ypač gražūs atrastų XVI ir XVII amžiaus krosnių koklių ornamentai. O kokius gyvulius tada laikė kauniečiai, dar reikia ištirti“, – sakė M.Mačiulis.
Įdomiausias iki šiol aptiktas radinys – didelis medinis šaukštas. Manoma, kad maistui gaminti skirtas 49 centimetrų ilgio šaukštas buvo išdrožtas XVIII amžiuje. Jis pagamintas iš juodalksnio. Tuo metu mediniai šaukštai būdavo drožiami iš klevo, todėl radinys retas.
Pateks į Kauno muziejų
Būsimoje statybvietėje kiek mažiau atkastoje perkasoje atsivėrė XX amžiaus pradžioje paklotas akmenų grindinys. Jis slypėjo po metro žemės sluoksniu, kuris sklypą padengė vėlesniais laikais.
Kaip ir visus radinius, grindinį tyrinės specialistai. Jie spręs, kiek vertingi radiniai ir ką su jais daryti. Gali būti, kad grindinys bus išardytas ir ateityje panaudotas mūsų gatvėms ar aikštėms grįsti.
Didžioji dalis mažesnių radinių išvežami į Klaipėdoje esančias restauratorių dirbtuves. Ten jie bus aprašomi, apžiūrimi ir vėl grįš į Kauną. Visi vertingi radiniai atkeliaus į Vytauto Didžiojo karo muziejų.
Šaukštas ir gražiais augalų ornamentais dekoruoti bei vienspalviai žali kokliai, keramikos puodas jau dabar pradėti konservuoti bei restauruoti būtent šio muziejaus restauravimo skyriuje.
Buvo visavertis miestas
M.Mačiulis yra kasinėjęs daugybę piliakalnių bei Vilniaus senamiestį.
„Kaune tai vienas didžiausių ir rimčiausių archeologinių kasinėjimų, atliekamų vienu metu tokiame dideliame sklype. Iš istorinių sluoksnių ir radinių galima spręsti, kad Kaunas XVI – XVII amžiuje niekuo nenusileido Vilniui, buvo visavertis to meto Europos miestas“, – sakė archeologas.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus restauratorė Rita Malinauskienė taip pat pritarė, kad šie kasinėjimai svarbūs.
„Detaliau sužinoti, kas buvo, kas gyveno šioje senamiesčio teritorijoje, svarbu. Malonu, kad ir muziejus pasipildys naujais eksponatais, kurie kauniečiams turėtų būti įdomūs“, – sakė restauratorė.
Vedė trys keliai ir veikė turgus
Giedrė Miknevičienė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė
„Sklype, kur dabar vyksta archeologiniai kasinėjimai, XIV – XV amžiais buvo trys keliai – vieškelis nuo Kauno pilies į Ukmergę, kelias nuo pilies Vilniaus link bei vieškelis nuo Jurbarko per Nerį Nemuno link į Sūduvą. Kelių sankirtoje buvo trikampė turgaus aikštė. Matyt, todėl čia ir atrasta daug gyvulių kaulų.
Vėliau žemė buvo padalyta į sklypus. Jie galutinai užstatyti XVII amžiuje mediniais gyvenamaisiais namais.
Dar vėliau istorinis užstatymas išnyko. Pastaruoju metu teritorijoje buvo įkurtas skveras. Atsirado tam tikra dykra šunims vedžioti. Gyventojai buvo nepatenkinti, kad čia vėl atsiras pastatas.
Tačiau, mano nuomone, istoriją būtina atkurti. Vėl pastačius čia statinį bus atkurta Kauno senamiesčiui būdinga urbanistinė struktūra.“
