Vasario 16-osios proga Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta paroda „Praemiando Incitat. Šventojo Stanislovo ordinas“, skirta vienam svarbiausių Abiejų Tautų Respublikos apdovanojimų – Šv.Stanislovo ordinui. Tai gana neįprasta ekspozicija.
Ji dar sykį primena, kad Valdovų rūmai – ne tik su skandalingomis statybomis susijusi institucija, bet ir svarbus mūsų valstybės praeities tyrimų centras, primenantis ne tik iškiliausius, bet ir skaudžiausius šalies istorijos momentus.
Dama su ordino juosta puoštu peruku
Šventojo Stanislovo ordinui skirtoje parodoje galima pamatyti visą šio ordino kavalierių portretų galeriją. Ji primena iškiliausius to meto bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės žmones. Juk Šv.Stanislovo ordinas buvo įkurtas 1765 metais, netrukus po paskutiniojo mūsų valdovo Lenkijos karalius ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacijos.
Ordinas buvo skirtas paskatinti federacinės valstybės gerovei nusipelniusius asmenis. Ordino spalvos buvo raudona ir balta, o devizas – Praemiando Incitat (liet. „Apdovanodamas skatina“). Parodos eksponatai Apskritai eksponatai atskleidžia Šventojo Stanislovo ordino svarbą kavalieriams, kilusiems iš tokių garsių Lietuvos didikų giminių kaip Radvilos, Čartoriskiai, Poniatovskiai, Sapiegos, Oginskiai, Tiškevičiai, Pacai, Kosakovskiai, Karpiai, Prozorai.
Įdomu, kad čia yra ir vienas reprezentacinis didikės portretas, nors šis ordinas, kuriuo buvo apdovanojami ir pasauliečiai, ir dvasininkai, nė vienai moteriai niekuomet nebuvo įteiktas. Iš portreto žvelgianti Teklė Kalinauskytė-Bielskienė (1724 m. gimimo) buvo Lenkijos didžiojo medžioklio ir Šv.Stanislovo ordino kavalieriaus Antano Bielskio žmona. Jei vyras reprezentaciniame portrete būdavo vaizduojamas su Šv.Stanislovo ordino juosta ir kryžiumi ant kaklo, tai šios ordino kavalieriaus žmonos drabužio akcentas – ant galvos apdangalo prisiūta raudono šilkinio muaro juosta baltais krašteliais. Jos plotis, išvaizda ir paraukimo būdas neabejotinai primena ordino juostą.
Didžiavyriai ir Rusijos caro pakalikai?
„Mūsų paroda neatsitiktinai atidaroma Vasario 16-osios proga. Mat ja norėjome pabrėžti, kad senoji Lietuvos valstybė ir naujoji, modernioji Lietuvos valstybė turi tas pačias ištakas ir tas pačias šaknis. Mūsų istorijos dalis ir buvusi bendra valstybė su Lenkija – Abiejų Tautų Respublika, kurios paskutinius gyvenimo dešimtmečius, susijusius su Šv.Stanislovo ordinu, norime priminti šioje parodoje“, – pabrėžė Valdovų rūmų direktorius, istorikas Vydas Dolinskas.
Paroda jau buvo rodyta Varšuvos ir Krokuvos pilyse, tačiau lietuviška jos versija gana smarkiai papildyta eksponatais iš įvairių Lietuvos muziejų ir kolekcijų. Pasak V.Dolinsko jo dėmesį į šią ekspoziciją, kuri skirta Šventojo Stanislovo ordino įkūrimo 250-osios metinėms, atkreipė Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. habil. dr. Janas Ostrowski.
„Man pačiam buvo labai įdomu pamatyti šią ekspoziciją Vilniuje, – lrytas.lt sakė į parodos atidarymą atvykęs J.Ostrowski. – Ji papildyta iš visos Lietuvos surinktais Šv.Stanislovo ordino kavalierių portretais, kurie lenkų publikai beveik nežinomi. Įdomus ir jūsų kuratorių sprendimas eksponuoti šio ordino kavalierių sąrašus spausdinusius XVIII a. kalendorius, kuriuose atsispindi ir politinės, ir ekonominės tų laikų realijos“.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo ne vienas šio ordino kavalierius skubėjo prisiekti ištikimybę naujam valdovui – Rusijos carui. Nors šios istorinės peripetijos nėra išsamiai atspindėtos parodoje, plačiau apie apdovanotų politikų veiklą dramatiškais valstybės žlugimo metais galima bus sužinoti ne moksleiviams, o suaugusiems skirtoje Valdovų rūmų edukacinėje programoje „Garbės ir išdavystės kolizija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a.“.
Tarp eksponatų – karališkas kalavijas
J.Ostrowski pasakojo, kad Vavelio pilyje surengta šios parodos versija buvo ypač gausiai lankoma. Ir ne tik todėl, kad eskpozicija atidaryta ypač palankiu metu – lapkričio mėnesį. Visą lapkritį muziejuje visi gali apsilankyti nemokamai.
„Tikrai nesitikėjome, jog ateis tiek daug lankytojų. Parodą pamatė 60 tūkst. žmonių“, – prisipažino J.Ostrowski. Pasak lenkų istoriko, nors ordino ženklai – kryžiai, žvaigždės, kaspinai, specialus ceremonijų kalavijas ar kavalierių kostiumai – prabangūs ir išvaizdūs, jie dar įdomesni kaip istorijos peripetijų liudininkai. O į tas peripetijas įsigilinti padeda parodą lydintis katalogas (jį galima pavartyti ir paskaityti parodos salėse), komentarai prie eksponatų, parodą lydinčios paskaitos.
Vienas įdomiausių parodos eksponatų – Abiejų Tautų Respublikos ordinų ceremonijų kalavijas. Jis buvo sukurtas paskutiniojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacijai.
„Gauti šį eksponatą buvo labai sunku, nes tai bene vienintelė išlikusi karališkoji insignija, bet mūsų bičiuliai lenkų muziejininkai padarė didelę išimtį, leisdami jį eksponuoti Vilniuje“, – lrytas.lt pasakojo Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas. Apie 1764 m. Varšuvoje nukaldintas kalavijas – ir meno šedevras, ir neįkainojama istorinė vertybė. Kalavijas – beveik metro ilgio, jam sukurti prireikė aukso, sidabro, emalio, plieno ir aksomo. Ant geležtės puikuojasi įrašas „Stanislaus Augustus Rex Dedit ANNO 1764“.
Manoma, kad šio puošnaus kalavijo projektą sukūrė Efraimas Šregeris, žinomas to meto architektas. Jis buvo trijų monarcho antspaudo projektų, o galbūt ir karaliaus sosto projekto autorius.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama paroda „Praemiando Incitat. Šventojo Stanislovo ordinas“ Valdovų rūmų muziejaus rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicijoje veiks nuo vasario 16-osios iki Šventojo Stanislovo dienos, kuri minima gegužės 8 d. Vasario 16-ąją šio muziejaus lankymas, ekskursijos, koncertai ir edukacinės programos – nemokamos.
