Stačiatikių tikinčiuosius į pamaldas kvies naujų varpų gausmas. Šią savaitę į Skaisčiausiosios Dievo Motinos soboro varpinę buvo įkelti Rusijoje išlieti varpai.
Cerkvė šiemet mini 670 metų sukaktį, tiek pat kilogramų sveria ir didžiausias varpas.
„Nauji varpai labai gražūs, su ikonomis. Senieji nebeskambėjo, buvo suskilę“, – pasakojo cerkvės vyriausiasis šventikas Vitalijus Mockus.
Vis dėlto šeši iš varpinės iškelti varpai neliks užmiršti. Jie bus eksponuojami sobore.
Data ant seniausio varpo liudija, kad jis buvo išlietas 1912 metais. Kiti varpai – XIX amžiaus antrosios pusės.
Ant vieno jų išlikusi dedikacija. Ant kito varpo – užrašas lenkų kalba. Kaip jis atsirado stačiatikių cerkvėje – mįslė.
Paskutinėmis dienomis prieš stačiatikių Velykas specialistams dar reikia pakabinti naujų varpų liežuvius, juos suderinti, kad geriau skambėtų.
V.Mockus vylėsi, kad darbą pavyks atlikti laiku.
Skaisčiausiosios Dievo Motinos soboras – viena seniausių krikščioniškųjų šventovių Vilniuje.
Ji buvo pradėta statyti 1346 metais kunigaikščio Algirdo žmonos, Jogailos motinos Julijonos, iniciatyva.
1415-aisiais cerkvė tapo soboru ir kartu svarbiausia Lietuvos stačiatikių šventove.
Kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio pastangomis ir lėšomis 1511–1522 metais rekonstruoto soboro sienas ir kampus parėmė stambūs kontraforsai, o rūsiuose buvo sumūrytos laidojimo kriptos. Jose buvo laidojami čia dirbę metropolitai, kilmingi Vilniaus stačiatikiai.
Caras Aleksandras I 1808 metais soboro pastatą paskyrė universitetui. Jame buvo įrengti anatomijos ir veterinarijos amfiteatrai, biblioteka, laboratorijos.
Po 1863 metų sukilimo pastatas vėl perstatytas į cerkvę – jis įgijo bizantiškų, gruzinų viduramžių architektūrą imituojančių bruožų.
Evaldo Purlio atlikti architektūriniai tyrimai parodė, kad soboro pastate išliko daug gotikos architektūros fragmentų.
Paaiškėjo, kad 1864–1868 metų senasis mūras nebuvo sunaikintas: fasadai apmūryti nauju plytų sluoksniu, o apsidėse senieji mūrai užtinkuoti.
Nuėmus tinką atidengtos pastato gotikinės formos: kontraforsų liekanos, smailiaarkiai langai su apvadais. („Sostinė“)