Vaikų žaidimų aikštelė sostinės Žydų gatvės gale, kur
daugiau nei keturis amžius stovėjo sinagoga ir greta buvę
ritualiniai statiniai, iki kitos savaitės vidurio virs archeologų
darbo aikštele: mokslininkai iš Kanados, JAV, Izraelio ir Lietuvos
pasirinktame plote jau atkasė pirmąjį grunto pusmetrį ir surinko
keletą greta sinagogos buvusių statinių dekoro fragmentų –
čerpių, stiklo šukių, plytų nuolaužų.
Ketinama kasti dar apie metrą, tuomet taikant specialią grunto
skenavimo technologiją nustatyti tikslias pastatų ribas ir detales.
Visą šį darbą filmuoja JAV mokslinės dokumentikos televizijos
„Nova“ komanda, ketinanti 2017-ųjų pirmojoje pusėje sukurti
filmą apie Didžiąją Vilniaus Sinagogą ir jos tyrimus.
„Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių religinių žydų
institucijų ne tik Lietuvoje, bet veikiausiai visoje Rytų Europoje.
Ji buvo daugybės Vilniaus žydų namai, kurie išgarsėjo visame
pasaulyje kaip Lietuvos Jeruzalė (...). Tai buvo Didžioji sinagoga,
piligrimai iš viso pasaulio vyko į šią vietą. Tai buvo tarsi
Vatikanas. Taigi, jei Vatikanas būtų sugriautas, būtų uždraustas,
argi nenorėtumėte, kad kas nors atvyktų ir išsiaiškintų, kaip
Vatikanas atrodė?“ – BNS sakė vienas mokslininkų grupės
vadovų Richardas Freundas, paklaustas, kas jį
atvedė į Vilnių.
Jis yra JAV Hartfordo universiteto profesorius, daugiau nei du
dešimtmečius taikantis naują neinvazinę tyrinėjimo
metodiką: grunto skvarbos radarą bei elektrinės varžos
tomografiją. Tokia metodika atveria plačias galimybes nuskenuoti ir
tiksliai nustatyti po žeme esančių statinių liekanas ir sudaryti
detalius požeminius žemėlapius neardant esamų statinių. Būtent
tokia metodika taikoma kasinėjant ir sinagogos Vilniuje liekanas.
Tyrėjus į Vilnių atvedė šaknys
Vilnius tarptautinės archeologų komandos dėmesio centre
atsidūrė prieš trejus metus, kai dr. Jonas Seligmanas, vadovaujantis Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir
tyrimų departamentui, pirmąkart apsilankė Lietuvos sostinėje ir
sužinojo apie lietuvių archeologų atliktus kasinėjimus Žydų
gatvėje, greta sovietmečiu iškilusios mokyklos. Po ja ir palaidota
Didžioji sinagoga.
„Čia atvykau prieš trejus metus, viešėdamas su šeima
vietose, iš kurių yra kilę mano seneliai. Kretinga, Šeduva,
Breslauja dabartinėje Baltarusijoje – tai yra vietos, iš kurių
kilusi mano šeima. Vilnius yra viena tų vietų“, – pasakojo
J.Seligmanas.
Susipažinęs su lietuvių ekspertais, kurie dar 2011-aisiais
ištyrė po žeme likusias Didžiosios sinagogos liekanas, jis pernai
grįžo į Vilnių su grupe archeologų, tarp kurių buvo ir
R.Freundas.
„Sinagogos pamatai yra labai labai giliai. Tačiau naudodami
šią techniką, mes galime nustatyti, kur kas yra. Kasmet bandysime
ištirti vieną sekciją nesunaikindami mokyklos“, – paaiškino
JAV profesorius.
Naciai nesunaikino, nugriauti nusprendė sovietai
R.Freundas sako, kad 1633-iaisiais iškilusi Didžioji sinagoga,
pastatyta ant XVI amžiaus sinagogos pamatų, archeologus sudomino
dėl ypatingos svarbos tuometinei žydų bendruomenei. Anot jo,
įdomiausia, kad sinagoga atlaikė Antrąjį pasaulinį karą bei
nacių okupaciją.
„Sienos po karo dar stovėjo, tačiau sovietai nusprendė ją
tiesiog nugriauti, o ne išsaugoti. Manau, kad jie baiminosi, jog
sinagoga taps religinio atgimimo simboliu, nes jie nebuvo tuo metu
suinteresuoti religiniu atgimimu“, – tvirtino mokslininkas.
„Bet Didžioji sinagoga turėjo paslaptį. Yra tokia
ekleziastinė bažnyčios taisyklė – kad nė viena sinagoga negali
būti aukštesnė, nei aukščiausia bažnyčia. Bet jie norėjo
pastatyti Didžiąją sinagogą. Tad ką padarė žydai? Jie pastatė
du aukštus po žeme, tad pagrindinė sinagoga buvo po žeme. Taigi,
viršutinė dalis buvo sunaikinta, sienos sunaikintos. Tačiau
ironiškiausia, kad kai sovietai sulygino šią vietą ir pastatė ant
viršaus bažnyčią, jie išsaugojo žemutinę sinagogą, tarsi laiko
kapsulėje“, – BNS atskleidė R.Freundas.
J.Seligmanas pasakojo, kad šioje Vilniaus vietoje, kur atliekami
kasinėjimai, anksčiau veikė bent 12 mažesnių sinagogų, svarbi
žydų biblioteka, bendruomenės taryba ir labai svarbus žydų
ritualinio gyvenimo atributas – ritualinė pirtis. Ją šiemet ir
ėmėsi tyrinėti ekspertai. Tame pačiame pastate veikė ir įprasta
pirtis bei viešieji tualetai.
„Vanduo buvo labai svarbus: jis nebuvo tiekiamas savivaldybės,
jį žydų bendruomenė pirko iš domininkonų, iš vienuolyno greta
(...). Žydų bendruomenei teko pačiai įsteigti savo „vidinę
savivaldybę“, kuri spręstų vandens tiekimo, atliekų išvežimo,
kanalizacijos klausimus. Jie pirkdavo vandenį iš domininkonų, iš
Vingrių šaltinio, kuris buvo tiekiamas vamzdynais iki centrinio
šulinio, o bendruomenės atstovai ateidavo čia ir toliau gabendavo
vandenį į savo namus“, – pasakojo J.Seligmanas.
J.Seligmanas: žydų istorija nėra Holokaustas
Anot mokslininko, yra išlikusių rašytinių šaltinių,
nurodančių konkrečius mokesčius už vandenį, už kanalizacijos
paslaugas. Kanalizacija rajone rūpinosi Jėzuitų vienuolynas. Tuo
metu vienintelėje žydams skirtoje pirtyje Vilniuje vykusios
ritualinės maudynės buvo ne tik svarbi religinio gyvenimo dalis, bet
ir pajamų šaltinis pačiai bendruomenei išlaikyti. Pirtys, kaip ir
sinagoga, yra po žeme – būtent tai suteikė archeologams galimybę
gauti informacijos.
„Kodėl mums tai svarbu? Manau, svarbu, kad tokiose vietose,
kaip Vilnius, kitose Lietuvos, Latvijos vietose žmonės pažintų
žydų istoriją ne tik nuo Holokausto, kuris yra pasakojimo pabaiga.
Istorija neprasideda ir nesibaigia Holokaustu. Turime suprasti, kad
tai yra ne tik žydų, bet ir lietuvių, latvių istorija, kad tai yra
dalis Lietuvos istorijos. Manau, labai svarbu išaiškinti, kaip
žydai gyveno čia tūkstančius metų labai gerai sutardami su
kaimynais“, – kalbėjo J.Seligmanas.
Kurs aplikaciją turistams
J.Seligmanas svarstė, kad ateityje, pabaigus tyrimus, dalis
pastatų galėtų būti atidengti ir eksponuojami. Tuo metu R.Freundas
turi minčių sukuri specialią aplikaciją turistams, kuria būtų
pateikiamas žydų paveldo žemėlapis ir kitos žydų bendruomenei
svarbios vietos.
Mokslininkai taip pat jau baigė tyrimus Panerių masinių
žudynių vietoje. Čia didžiausias dėmesys skirtas vadinamosios
deginimo brigados, t. y. Vilniaus geto kalinių ir karo belaisvių
pabėgimo tuneliui, kitoms svarbioms memorialo vietoms.
Tyrimo metodiką ir tikslus mokslininkų grupė ketina pristatyti
trečiadienį. Mokslininkams vadovauja R.Freundas bei J.Seligmanas.
Tyrimo partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Vilniaus
universitetas, Jeruzalės Hebrajų universitetas, Vilniaus Gaono
valstybinis muziejus.