„Tyrėjai aptiko papildomų duobių, išryškino užžėlusius
takus, kuriais buvo varomi pasmerktieji, sudegintų kūnų pelenų
pasiskirstymą po teritoriją. Ir taip pat, kas yra svarbiausia,
pasipriešinimo aktą – pabėgimo tunelį, apie kurį buvo daug
kalbama istorinėje literatūroje, dabar be paklaidų nustatytas
ilgis – iki 30 metrų – labai konkrečiai“, – LRT radijui
trečiadienį sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus
direktorius Markas Zingeris.
Anot jo, po šių tyrimų Paneriuose bus lengviau įrengti
informacinius stendus, sukurti ekspoziciją. Aptiktą pabėgimo
tunelį taip pat bus galima panaudoti būsimam muziejiniam kompleksui.
„Kadangi ten bus pastatytas muziejus, dalis, pavyzdžiui,
pabėgimo tunelio, kuris įdomus ir reikšmingas visoje Holokausto
literatūroje ir Antrojo pasaulinio karo istoriniuose šaltiniuose,
galės būti dalimi muziejinės ekspozicijos“, – teigė
M.Zingeris.
Tyrimai Paneriuose atlikti taikant neinvazines geofizikines
technologijas. Tyrėjų grupei vadovauja Jungtinių Valstijų
Hartfordo universiteto profesorius Richardas Freundas bei Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų
departamento vadovas dr. Jonas Seligmanas. Tyrimo
partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Vilniaus universitetas,
Jeruzalės Hebrajų universitetas, Vilniaus Gaono valstybinis
muziejus.
Vilniaus pakraštyje esantis Panerių memorialas skirtas
Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti, čia 1941-1944 metais
naciai vykdė egzekucijas įvairiems žmonėms, daugiausiai žydams.
Didelė dalis nužudytųjų palaikų buvo sudeginta, kiti liko
užkasti šioje teritorijoje.
Panerių miške taip pat nužudyti
Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos kariai, įvairių
tautybių Raudonosios armijos karo belaisviai, antinacinio
pasipriešinimo dalyviai ir kitos nacių okupacinio režimo aukos.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami
lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst.
Lietuvos žydų.