Pernai 1919–1940 metų Kauno architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas. Tai būrelį entuziastų paskatino suburti „Ekskurso“ komandą.
Šiemet Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga „Ekskursas“ miestiečiams ir vėl atvėrė įspūdingų statinių duris. Renginys pritraukė daug įvairaus amžiaus dalyvių. Vieni tokio tipo ekskursijoje dalyvavo pirmą kartą – rado informacijos apie renginį internete ar buvo pakviesti draugų, kiti su šia iniciatyva pažįstami jau nuo seniau ir dar kartą norėjo išbandyti pramogą.
„Ekskurso“ komanda sudaryta iš jaunų, iniciatyvių žmonių bei profesionalų – architektų, istorikų, architektūrologų, menotyrininkų, moksleivių ir studentų. Esame labai atviri, ši veikla tapo mums tarsi hobiu.
Viskas prasidėjo nuo to, kad pernai rudenį surengėme pirmąjį ekskursijų ciklą po devynis pastatus, kadangi norėjome atšvęsti Europos paveldo ženklo suteikimą Kauno naujamiesčiui“, – pasakojo vienas iš „Ekskurso“ komandos narių – architektas Algimantas Grigas. Esą tiesiog norėta žmonėms atverti duris į pastatus, į kuriuos paprastai neįmanoma patekti.
– Kaip susibūrėte į komandą? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Grigo.
– Viskas prasidėjo nuo draugų. Kas susitiko universitetuose, kas mieste – tiesiog bendras pažinčių ratas lėmė, kad visi atsidūrėme tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Mūsų pradinė komanda buvo gal šeši žmonės. Man, kaip architektui, buvo labai įdomu dirbti kartu su menotyrininkais ar istorikais, kurie atskleidžia kitą pastatų pusę ar visiškai kitą veidą.
– Kaip gimė idėja rengti būtent tokio formato ekskursijas?
– Žmonėms patinka patekti į pastatų vidų ir tyrinėti. Ne veltui turime sugalvoję šūkį – „Atrask. Nustebk. Pažink“. Patys einame į pastatus, tariamės su šeimininkais, kad jie mus įleistų, ir kuriame maršrutą, po to jam dėliojame tekstą.
Nenorėjome atsibosti žmonėms, todėl suplanavome jaunatviškas trumpas ekskursijas. „Ekskurso“ išskirtinis bruožas yra tai, kad ekskursijos yra trumpos – iki 45 minučių.
Dabar stoviu prie Kauno centrinio pašto, kuris buvo pirmo ciklo metu lankomas pastatas. Komanda po visą jį vaikščiojo, atkreipė dėmesį į įdomiausias detales, užlipo ant stogo. Taip susipažinome su tuo pastatu per gana trumpą laiką ir rezultatus stengiamės pateikti tokius pat.
– Ar sudėtinga patekti į visus norimus pastatus?
– Tai derybų ir pasitikėjimo klausimas. Tenka rašyti raštus, užklausas, eiti gyvai susipažinti. Manau, kad vienas iš sėkmės veiksnių buvo tai, kad pirmąjį ciklą rengiant visi devyni pastatai sutiko mus įsileisti.
Mes domimės ne vien tarpukario pastatais, nors dabar taip ir atrodo. Didžiąją dalį sudaro tarpukario pastatai, tačiau planuojame ir daugiau. Liepos 6-ąją lankėme ir Dominikonų bažnyčią. Ji yra viena seniausių bažnyčių Kaune, tačiau sovietmečiu tai buvo kino teatras „Santaka“. Apleista, įdomi erdvė dabar tranformuojasi, ji rekonstruojama į bažnyčią. Yra pastatų, į kuriuos sunkiau patekti, kelionę į juos atidedam ateičiai.
– Kaip sugalvojote savo komandos pavadinimą?
– Tai tarsi žodžio trumpinys. „Ekskursas“ yra trumpesnė ekskursijos versija. Mūsų tikslas ir yra neilgos ekskursijos.
– Ar kauniečiai noriai renkasi jūsų pasiūlytus maršrutus?
– Dažniausiai taip, iki 25–30 žmonių yra maksimali grupė, kurią galima vedžioti po pastatą, ir visiems be problemų galima girdėti vienas kitą. Tokią grupę surinkti nesunku mieste pakabinus plakatus ir per socialinius tinklus. Susidomėjusiųjų netrūksta. Patys žmonės teiraujasi, o mes stengiamės reaguoti į jų norus ir bendradarbiauti betarpiškai, nekurdami visažinio gido įvaizdžio. Nes iš tikrųjų ir nesame visažiniai gidai. Dažnai ieškome informacijos, konsultuojamės.
Ekskursijų metu stengiamės bendrauti su žmonėmis. Būna taip, kad lankosi žmonės, kurie yra dirbę tame pastate arba kitaip su juo susiję.
– Minėjote, kad ši veikla jums kaip pomėgis. Tačiau gal komandoje yra ir profesionalių gidų?
– Dar visai neseniai prie mūsų komandos prisidėjo ir profesionalūs gidai, manau, bus įdomu visiems kartu dirbti. Patys kol kas neturime gido licencijų, todėl negalime tapti profesionalais. Čia žingsnis ateičiai, dalis iš mūsų komandos tikrai galvoja apie tai ir ruošiasi gauti gido licenciją.
– Liepos 6 dieną minios žmonių stovėjo prie jūsų palapinės ir registravosi. Ar sulaukiate organizacijų dėmesio?
– Iki šiol mes siūlome nemokamas ekskursijas. Ieškojome galimybių organizuoti didesnį renginį ir užpildėme projekto „Iniciatyvos Kaunui“ paraišką, Kauno miesto savivaldybė parėmė dalį mūsų projekto. Toliau ieškojome projekto partnerių, suradome iniciatyvą „Gražinkime Kauną“. Tos organizacijos ir keletas komercinių rėmėjų padėjo susikaupti ir surengti šį didžiulį renginį, kuris pritraukė daug žmonių.
– Kodėl Kaunas? Ar dėl to, kad komandoje visi iš Kauno, ar todėl, kad būtent čia yra daugiausia jūsų pamėgtos tarpukario architektūros?
– Vieni iš Vilniaus, kiti iš užsienio sugrįžo į Kauną, treti visada čia gyveno. Žmonės labai stipriai suvokia Kauno tapatybę. Tarpukario modernizmo architektūra žmonės didžiuojasi. Ypač, kai jai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas.
Dabar pretenduojame į Europos kultūros sostinę 2022-aisiais. Stengiamės tai išnaudoti. Bendradarbiaujame su Architektūros ir urbanistikos tyrimų centru, su „Atminties vietos“ organizacija. Stengiamės įgyti kuo didesnį draugų būrį ir neužsidaryti. Tikimės, kad mūsų veikla ir toliau sėkmingai gyvuos.