Knygoje pateikiami niekada neskelbti, specialiosiomis priemonėmis užfiksuoti istorijos veikėjų pokalbiai, apklausų protokolai, išskirtinis L.Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus, pažintį su D.Kedžiu ir jų intymų gyvenimą. Portalas lrytas.lt skelbia šią knygą. Šiandien – 12 dalis.
2009 m. sausis
Jau nuo 2008-ųjų Kalėdų Drąsius užsiėmė dukrytės „mokymu“. Buvo pagalvota, kad „pedofilijos“ kortą reikia stiprinti. Vaizdo kasetėse, kurias jis išplatino 2009-aisiais, matosi ir papuošta kalėdinė eglutė. „Mokslų“ niekas netrukdė – dukrytė teismo sprendimu buvo iškart atimta iš manęs.
4 metukų mergytė „dirbo“ su D. Kedžio parūpintu manekenu, mokėsi lytinių organų pavadinimų ir juos piešė, tą įrodė D. Kedžio namuose žurnalisto Artūro Jančio rasti vaiko piešiniai su nupieštais lytiniais organais.
Gaila, kad Lietuvos žmonės nematė originalaus D. Kedžio „filmo“, o tik rinktines, suklijuotas iškarpas, sumontuotas pasamdyto operatoriaus, kuris apie tai jau papasakojo teisme. Manau, dauguma žmonių pasibaisėtų ne tik tuo, kad mergaitė esą buvo pedofilų tvirkinama, bet ir iškrypėlišku tėvo elgesiu.
Labiausiai pasibjaurėjau viena įrašo dalimi, kur tėvas, panaudodamas manekeną, reikalauja dukrelės parodyti, kaip ji neva tenkino svetimus dėdes oraliniu būdu. Žvelgiant iš šalies kyla įtarimų, kad tėvui ne tik pasimaišė protelis, bet ir tai, ką verčiama su manekenu daro mergaitė, jam kelia malonumą.
Nuolat filmuodamas dukrytę, filmavo ne tiek veidą, kiek apatinę kūno dalį, vis liepdamas ją liesti. Ar pilno proto buvo D.Kedys ir ar sveikos seksualinės pakraipos?
Kedžio „filmavimus“, kaip jau ekspertų įrodyta, stebėjo ir jo giminė, sesuo N. Venckienė. Iš nufilmuotos medžiagos matyti, kaip N. Venckienė mojuoja mano dukrelei rankomis ir sufleruoja, kaip ir ką sakyti. Vaikas nuolat sukiodavosi į šonus ir klausydavosi, ką jai reikia sakyti į kamerą.
Venckų ir Kedžių noras atkeršyti ir sužlugdyti mano gyvenimą peržengė visas sveiko proto ribas. Jų nuolatinis vaiko dresavimas namuose, izoliavus jį nuo viso pasaulio, šlykštus pornografijos mokymas, 7 mėnesius trukęs filmavimas, kai vaikas privalėjo „prisiminti“ vis naujus „dėdes“, vertimas piešti lyties organus, prieš kamerą vaizduoti neva su ja atliktus seksualinius veiksmus – mane apima siaubas vien rašant šias eilutes. Kokį košmarą turėjo išgyventi keturmetis vaikas iš ją supusių artimų žmonių, jei juos dar galima pavadinti žmonėmis?
Ši išgalvota pedofilijos istorija buvo gerai apgalvotas Drąsiaus šeimos žingsnis. N. Venckienė kaip teisininkė puikiai žinojo, kad, nufilmavus ir surežisavus tokio pobūdžio pasakojimą, abejingų neliks. Kad tokią juostą bus galima sėkmingai siuntinėti į užsienį ir skųsti Lietuvą. Kad tai bus puikus ir greitas būdas paveikti žmones ir visiems laikams iš manęs atimti dukrelę.
Ir visiems laikams atsikratyti Stankūnaite. Ta KALE, išdrįsusia pasipriešinti jų garbingai, įtakingai ir turtingai giminei.
2009 m. Teisėjo medžioklė
„Pedofilų“ D. Kedžiui ir jo patarėjams reikėjo kaskart vis daugiau. Vaiko pasakojimai, kai ji staiga „prisimindavo“ vis daugiau tvirkinimo, o vėliau net prievartavimo detalių, teismams kėlė abejonių, o tai ėmė nervinti D. Kedį ir jo seserį teisėją N. Venckienę. Dėl vangaus tyrimo jie ėmė skųstis. Žūtbūt teikėjo stiprinti „pedofilijos pozicijas, išryškinant naujus „pedofilus“.
Ne tik tam, kad sunaikintų L. Stankūnaitę. O kodėl ta pačia pedofilijos korta nenukirtus ir kitų neįtikusių asmenų? Nors mūsų istorija yra „Kalės istorija“, nukrypkime trumpai į šalį ir pažvelkime, kokiomis priemonėmis D. Kedys sumedžiodavo kitus „pedofilus“.
Kad ir teisėją Joną Furmanavičių – N. Venckienės kolegą teisme, dirbusį gretimame kabinete.
Trumpame pokalbyje su žurnaliste J. Furmanavičius prisipažino patekęs į bejėgišką būklę ir bandąs pats ieškoti atsakymų į pagrindinį klausimą – kodėl būtent jis tapo taikiniu?
Apie tai teisėjas daug kartų ir ilgai kalbėjosi su savo draugais. Jie tai paliudijo ne tik „Lietuvos rytui“, bet ir duodami parodymus pedofilijos bylą tiriantiems Vilniaus prokurorams.
„D. Kedys mane seka prie namų, o N. Venckienė – teisme“, – prieš mirtį guodėsi J. Furmanavičius.
Tokias išvadas teisėjas padarė, kai N. Venckienė pasakė žinanti, kad būtent jis yra pedofilas Jonas. Ir dar pridūrė mačiusi, kas pas jį į darbą atvažiuoja „Mercedes-Benz“ automobiliu. Esą A. Ūsas.
Be to, D. Kedys rašė raštus į kelionių agentūras ir teiravosi, ar teisėjas J. Furmanavičius kartu su politiku A. Ūsu nevyko į keliones.
Pedofilijos skandalo kurstytojai kažkodėl buvo įsitikinę, kad tie vyrai lankėsi Tailande. Aišku, ne kažkodėl – juk Tailandas daugeliui asocijuojasi su pedofilijos rojumi – veikiau pragaru. J. Furmanavičius tikino šioje egzotiškoje šalyje nebuvęs ir net rodė pasą – kad įrodytų neturįs Tailando vizos.
Iš N. Venckienės parodymų tyrėjams:
„N. Venckienė parodė, kad ji yra girdėjusi, jog J. Furmanavičius kartu su A. Ūsu yra lyg tai buvę kartu Honkonge, Kinijoje, Malaizijoje, Kuboje ir gretimose Azijos valstybėse.“
Apklausta N. Venckienė teigia, kad „2009 metais yra mačiusi A. Ūsą kartu su J. Furmanavičiumi Kauno apygardos teismo koridoriuje, kai jie išėjo iš J. Furmanavičiaus kabineto. Aš iškart atpažinau, kad tai A. Ūsas.“ Tačiau kažkaip reikėjo visuomenei „išaiškinti“, kad A. Furmanacičius ir A. Ūsas – galimi pedofilai. Tam buvo pasirinkta Kauno žiniasklaida.
Vieną 2009 metų ankstaus pavasario dieną Kauno dienraštyje „Laikinoji sostinė“ pasirodė šviesiaplaukė kailiniuota ponia – Neringa Venckienė. Ji atvyko pas redaktorių Edmundą Mališauską, kaip pas buvusį savo mokytoją, ir išdėstė savo problemą dėl mažametės dukterėčios. Redaktorius pavedė pasidomėti žurnalistui Artūrui Jančiui.
„Laikinosios sostinės“ žurnalistas A. Jančys:
„Pradžia buvo tokia. Kreipėsi teisėja Neringa Venckienė, kad pas juos šeimoje yra tokia situacija – mergaitė tvirkinama. Tai buvo 2009 m. vasario mėnuo. Davė D. Kedžio telefoną. Bet jis nenorėjo kalbėti.
Po to apie gegužės vidurį atėjo Venckienė labai susijaudinusi, ašarojo, kad nejuda byla. Atseit prokurorė G. Ročienė vangiai tiria.
Ji pasakė, kad toje situacijoje visa našta teks jos tėvams, nes Kedys ne iš tų, kuris labai atsidėtų vaiko auginimui. Kavinėje susitikau su A. Venckum ir D. Kedžiu. D. Kedys mažai kalbėjo, daugiau A. Venckus. Tada ir buvo pasakojama, kad J. Furmanavičius važinėja į Tailandą, Kubą, kur galima lengvai prieiti prie nepilnamečių. Tai tikrai minėjo A. Venckus. Klausiau, iš kur žino?
Kažką miglotai atsakė. Todėl aš labai atsargiai 2009 m. birželio 13 d. parašiau.
Iš esmės straipsnis rėmėsi ne kokiais nors konkrečiais ir objektyviais duomenimis, o iš esmės jų pačių iniciatyva pateikta informacija.“
Taip op! ir J. Furmanavičius su A. Ūsu pačių Kedžių ir Venckų valia tapo draugeliais pedofilais.
Na ir kas, kad ikiteisminis tyrimas patvirtino, jog J. Furmanavičius niekada net akyse nebuvo regėjęs A. Ūso ar L. Stankūnaitės. Garbingas teisėjas „kaip pedofilas“ nušautas 2009 m. spalio 5 dieną.
Jo, A. Ūso, o vėliau ir Vaido Milinio kaltę Kedžiams ir Venckams „įrodė“ D. Kedžio nufilmuotas 4-metės liudijimas. Štai kaip pati mergaitė apie tą „liudijimą“ po kelių mėnesių kalbėjo klausinėjama psichologės 2009 m. spalio 23 d., pateikus jai fotolenteles, kad atpažintų:
Mergaitė: Nėra Aido, ne tie vyručiai.
Psichologė: Kurie? Ar esi mačiusi, kur buvo tie?
Mergaitė: Aš radau Joną, Ūsą. Man taip parodė ir aš pasakiau, kad tai tas. Neringa man parodė namuose.
Psichologė: Kaip parodė?
Mergaitė: Pamiršau.
Psichologė: Ir Ūsą esi mačiusi?
Mergaitė: Taip, Neringa rodė.
Psichologė: Ką ji sakė?
Mergaitė: Pasakė šitas, aš pasakiau „taip“.
Štai taip Venckai ir Kedžiai „sumedžiodavo“ vis naujus „pedofilus“.
2009 m. Rugpjūtis
Vaiko siaubas – kalbėti apie sysalus
Bet grįžkime prie KALĖS – L. Stankūnaitės. Paklauskime – kodėl į „pedofilijos“ istoriją D. Kedys įtraukė ir jos seserį Violetą Naruševičienę?
D.Kedys: „Tie patys asmenys prievartavo ne tik mano mažametę dukrą, bet ir V. Naruševičienės dukrą. Vaizdo įrašas vienareikšmiškai patvirtina, kad abi mažametės buvo seksualiai prievartaujamos trijų pedofilų su jų motinų L. Stankūnaitės ir V. Naruševičienės žinia, už ką jos gaudavo atlygį iš iškrypėlių.“
Ištrauka iš to vaizdo įrašo – 4-metės mergaitės „paliudijimo“, nufilmuoto jos tėvo D. Kedžio:
Mergaitė: Nu ir paskui jis turėjo va taip eiti... ne taip... (mergaitė stovi ant vienos kojos, dešinę laiko sulenktą, mojuoja rankomis, šokinėja ant vienos kojos) kaip važiuoja traukinys ir paskui jis turėdavo... ir nukrisdavo... ir turė.... ir aš ateidavau... o paskui mama... o aš su mama ateidavau ir sakiau pati laimėjau... o paskui jis apsi... apsivertė, o paskui pradėdavo jis eidavo... Pusseserę laižydavo Ūsas ir mane laižydavo, nes aš buvau pas pusseserę.
D.Kedys: O tavo mama matydavo, kaip jis prie tavęs lįsdavo?
Mergaitė: Nu taip, matydavo, nes Violeta buvo pas mano mamą ir tada mama būdavo... ir jis savo namus... Jis turėdavo va taip daryti... vo taip, vo taip turėdavo eiti (mergaitė stovi ant kairės kojos, dešinę laiko sulenktą ir šokinėja ant vienos kojos).
D.Kedys: Mama matydavo, kaip tas tepalas išbėgdavo ar ne? Vaikeli, būdavo?
Mergaitė: Matė. Ir... ir tada jis turėdavo va taip va... taip (mergaitė stovėdama tiesiomis kojomis linguoja į šalis).
D.Kedys: Dėl ko jis taip darydavo?
Mergaitė: Nu jis turėdavo eit, nes aš jam trukdau kelią eiti... dar kartą mama atėjo viena su Violeta... O pusseserė atėjo su Violeta, aš su mano mama.
D.Kedys: O jis kur buvo?
Mergaitė: Jis tada į šiukšlių dėžę lįsdavo. O bet pusseserė turi daug šuniukų, dešimt šuniukų... ir aš buvau su šuniukais.
D.Kedys: O tu su Ūsu niekada kartu neidavai maudytis?
Mergaitė: Ne. Tai tada jis man... oi, pusseserė man pasakė vieną dalyką, kad daugiau nemeluok, ir tada ji man davė vieną laką, tik netikrą.
D.Kedys: Apie pusseserę papasakok dar.
Mergaitė: Nu Jonas jai ten kišdavo sysalą, ji verkdavo.
D.Kedys: O kur jai kišdavo?
Mergaitė: Į šikną.
D.Kedys: O tas Aidas irgi būdavo nuogas?
Mergytė: Jo.
D.Kedys: Tas Aidas prie tavęs lįsdavo ar pusseserės?
Mergaitė: Daugiausiai tai prie manęs.
D.Kedys: Ir Ūsas prie tavęs?
Mergaitė: Jo.
Už keturmečio vaiko pasakytą „jo“ ir buvo nušauta jos teta Violeta.
D.Kedys: „Vaizdo įrašas vienareikšmiškai patvirtina, kad abi mažametės buvo seksualiai prievartaujamos trijų pedofilų su jų motinų L. Stankūnaitės ir V. Naruševičienės žinia.“
* * *
Visos ekspertizės, liudytojų, medikų apklausos, techninėmis priemonėmis užfiksuoti liudijimai įrodė, kad jokių duomenų apie abiejų mažamečių atžvilgiu atlikus tvirkinamuosius veiksmus nėra.
„Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos specialistai ištyrė V. Naruševičienės dukrelę. Išvadoje 2009 rugpjūčio 27 dieną nurodyta, kad medicininių požymių, nurodančių, kad su mažamete būtų lytiškai sanguliauta, nenustatyta“ (iš prokurorų atlikto tyrimo).
D. Kedys nesutiko, kad jo dukrai taip pat būtų atliktas medicininis tyrimas. Po D. Kedžio žūties globėja paskirta V. Venckienė taip pat prieštaravo, kad vaiką apžiūrėtų medikai. Mergaitė taip ir nebuvo apžiūrėta.
