Archeologų komandai vadovaujantis viešosios įstaigos
„Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ atstovas Olegas
Fediajevas sakė, kad per pusantro mėnesio žvalgytuvių
daugiausia rasta monetų, kurios priskiriamos XIX amžiaus turgaus ir
ankstesnio spėjamo turgaus gyvavimo laikotarpiui.
„Monetų radome per 200, periodas – nuo XVII iki XIX amžiaus.
Tarybinių, lenkiškų, smetoniškų jau neskaitome. Rečiausia
kolekcininkų vertinama turėjo būti rasta dar pernai – Ispanijos ir
Nyderlandų pusė patagono. Šiemet rastas dar reikia valyti – jos dar
neapdorotos“, – sakė archeologas.
Anot O.Fediajevo, archeologai turėjo kelis pagrindinius tikslus:
išsiaiškinti galbūt buvusio kryžiaus formos pastato vietą,
totorių gyvenimo pėdsakų, nustatyti buvusios turgaus aikštės
intensyvumą, kiek vertingas yra kultūrinis sluoksnis, apimantis
aikštės šiaurės rytinę dalį iki Šv. apaštalų Pilypo ir
Jokūbo bažnyčios.
Jis sako, jog vieni vertingesnių archeologine prasme yra
aikštėje rasti netoliese, Neries pakrantėje XV-XVI amžiuje
buvusią totorių gyvenvietę žymintys radiniai.
„Tai vienas strėlės antgalis, taip pat du papuošalai, kurie
netinka Lietuvos-Lenkijos ir Vakarų Europos kontekstui, jie yra
rytietiški. Tai tik patvirtina istorinius faktus, netoliese, ant
upės kranto. Kaip ir iškėliau tą versiją, jiems reikėjo kažkur
treniruotis – kadangi čia buvo dykvietė iki pat XIX amžiaus, tai ta
dykvietė jiems ir buvo patogi treniruotis“, – kalbėjo
mokslininkas.
Dar 2004-aisiais archeologai aptiko radinių, leidusių manyti,
jog Lukiškių aikštės šiaurės rytinėje dalyje veikė
kauladirbių dirbtuvės – tai buvo bandoma pagrįsti ir naujais
kasinėjimais.
„Mes jų radome dar daugiau: ar tai to turgaus, kurį žinome
nuo XIX amžiaus iki XX amžiaus vidurio, ar galbūt ankstyvesnio
turgaus, kuris, logiškai turėjo būti prie bažnyčios – mes tų
radinių aptikome. Tai yra pusgaminiai, pjaustyti, iškalti kaulai.
Peilių kriaunų neradome – jie darė kažkokius papuošalus iš
ragų“, – nurodė archeologas.
Jis spėja, kad iš kaulų buvo gaminami įvairūs papuošalai.
Kultūriniai sluoksniai aikštėje yra sumišę, tad tikslias radinių
datas tikimasi nustatyti po išsamesnių tyrimų.
Archeologai taip pat ieškojo XVIII amžiaus teritorijos plane
pažymėto mūrinio kryžiaus formos pastato, susijusio su Pilypo ir
Jokūbo bažnyčia, tačiau jo aptikti nepavyko. O.Fediajevas spėja,
jog pastatas galėjo būti ne dabartinės aikštės teritorijoje, o
sankryžoje greta bažnyčios.
„Panašu, kad tas pastatas jeigu ir buvo, buvo ties sankryža ir
greičiausiai yra sunaikintas visiškai. Galime tiksliai konstatuoti,
kaip jis atrodo ant plano. Negalėjo būti totorių pastatas prie
bažnyčios, kryžiaus formų“, – sakė jis.
Iš viso detalieji žvalgymo darbai truko apie pusantro mėnesio,
planuojama radinius tyrinėti dar bent pusmetį, vėliau jie turėtų
atitekti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Archeologai Lukiškių
aikštės rekonstrukciją prižiūrės iki pat jų pabaigos, aptikus
vertingesnių radinių, darbai gali būti stabdomi.
Lukiškių aikštė uždaryta rekonstrukcijai liepos viduryje,
sutvarkytą erdvę ketinama vėl atverti iki kitų metų vasaros ar
rudens. Ketinama sutvarkyti aikštės dangas, įrengti reprezentacinę
erdvę valstybiniams renginiams, sukurti įvairaus amžiaus
miestiečiams skirtų mažesnių erdvių, planuojama, jog vėliau čia
atsiras ir memorialas, tai galėtų būti lietuvybės simbolis –
Vytis.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje
pastatymo klausimas spręstas nuo 1999 metų. Nepasiekus galutinio
sutarimo dėl aikštės architektūrinės koncepcijos, po kelių
architektūrinių konkursų nuspręsta ieškoti tik rangovų
techniniams darbams, pagal Vilniaus savivaldybės parengtas sąlygas.
Aikštei sutvarkyti valstybė iš viso skirs 2 mln. eurų.