Kauno marių regioninio parko duomenimis, dabartinių marių dugne buvo 35 kaimai. Teko iškeldinti 700 sodybų, tarp jų ir etnografinių, kirsti sodus, perlaidoti artimuosius.
Samylų įlankoje užlieto Nemuno slėnio gyventojai save vadina „dugniečiais“, visada su skausmu prisimena metus, kai turėjo palikti savo sodybas.
Jie sako, kad jų tėvams priverstinis iškraustymas prilygo tremčiai į Sibirą.
Norėdamas išsaugoti užlietų kaimų tradicijas ir papročius, Samylų kultūros centras kelintus metus pakviečia gyventojus ir svečius iš visų marių krantų į renginį „Pėdos marių dugne“. Jis tampa tradicinis ir kasmet pritraukia vis daugiau žmonių.
Kiekvienais metais pristatomos skirtingos temos. 2014 metais kartu buvo džiaugtasi šiaudų kaimu iš marių dugno, 2015-aisiais buvo atkurtas turgus ir jo tradicijos.
Šiemet, pirmąjį rugsėjo šeštadienį, „Pėdos marių dugne“ pakvietė visus neabejingus užlietų kaimų istorijai į vestuves.
Šventės dalyviams pasiūlytos vestuvių linksmybės, muzikantų varžytuvės ir net svočios karvojus.
Kad istorijos iš marių dugno išliktų ilgam, apie kraštą ir jo tradicijas sužinotų dabartinė karta, buvo sukurtas mobilus „Marių dugno“ lėlių teatras.
Jis keliauja po Kauno rajoną, kviesdamas išmokti pasigaminti lėles ir suvaidinti atkurtas užlietų kaimų padavimų inscenizacijas, taip vienai dienai tampant marių dugno gyventoju.
