Antanas Sniečkus (1903–1974) Lietuvos SSR valdžioje išbuvo daugiau kaip 34 metus – gerokai ilgiau nei bet kurios kitos sovietinės respublikos ar net visos SSRS vadovas. Okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 19 d. jis buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi, rugpjūčio 15 d. tapo Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmuoju sekretoriumi, 1952 m. spalio 14 d. – Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) centro komiteto nariu; šiose partinėse pareigose jis išbuvo iki 1974 m. sausio.
Pokariu gimusiai kartai A.Sniečkus simbolizavo stabilumą ir santykinę gerovę, nes kito sovietinės Lietuvos lyderio jie paprasčiausiai nematė. Tokį santykį su LSSR vadovu fiksuoja ir fotonuotraukų albumai, kuriose A.Sniečkus pavaizduotas rūpestingu Lietuvos šeimininku, geru ūkininku, darbininkų ir kolūkiečių draugu.
Tačiau A.Sniečkaus fotoalbumai taip pat nužvelgia paprastiems sovietmečio žmonėms aktualias gyvenimo sritis. Jie reprezentuoja įvairių įmonių, įstaigų ir organizacijų – kolūkių, gamyklų, mokyklų, komunistų partijos ir pionierių organizacijų – veiklos akimirkas, netgi ūkio, kultūros raidą, gyvenimo būdo pokyčius sovietmečio Lietuvoje.
Galime rasti įvairioms sovietinio gyvenimo sferoms, Lietuvos raidos sovietmečiu įvykiams ir procesams skirtus nuotraukų rinkinius. Fotografijose dažniausia fiksuotas ideologizuotas amžininkų žvilgsnis, kuris rodė ne išgyvenamą tikrovę, bet socialistinio gyvenimo idealųjį vaizdinį – komunistinės gerovės iliuziją, su režimu susigyvenusių žmonių pozityvią kasdienybę.
Todėl šie vaizdai skirti viešai reprezentacijai, yra propagandinės paskirties ir parodo, kaip to meto žmonės privalėjo matyti juos supančią realybę. Visgi tokių nuotraukų gausoje yra ir reportažinio tipo kadrų, kai fotografas nerežisavo, bet „gaudė“ gyvenimo akimirkas, fiksavo aplinką.
Fotografijos suskirstytos į temines grupes. Pateikiame fotografijų grupės „Kultūra“ nuotraukas. Jos fiksuoja sovietinės Lietuvos kultūrinį gyvenimą, švietimą ir sportą. Sovietmečiu tai buvo labiausiai ideologizuotos gyvenimo sritys. Švietimo ir mokslo sistema, literatūra, teatras, kinas, meno saviveikla buvo pajungiami ideologiniams ir propagandiniams okupacinio režimo tikslams, turėjo perteikti komunistines vertybes ir padėti sukurti „naująjį sovietinį žmogų“.
Lietuvos ypatingasis archyvas
