Kelionė laiku? Pilies griuvėsiuose rastos monetos sutrikdė tyrėjus

Jis anksčiau buvo lankęsis kasinėjimų vietose Italijoje ir Egipte bei atpažino, kad šie „maži skrituliukai“ yra senos monetos, tarp jų tikriausiai keli senovės Romos imperijos laikų pinigai.

„Taip susijaudinau, kad beveik pamiršau, ko atvykęs, ir mes kalbėjome tik apie tas monetas“, – sakė Toshio Tsukamoto (Tošijas Cukamotas), dirbantis Gangodži kultūros vertybių tyrimų institute Naroje – senovinėje Japonijos sostinėje netoli Kioto.

Atradimas, apie kurį buvo paskelbta praėjusį mėnesį, glumina. Kaip šios monetos, tarp jų nukaldintos III arba IV mūsų eros amžiuje, atsidūrė kitoje pasaulio pusėje, Japonijos viduramžių pilyje Okinavos saloje?

Ekspertai įtaria, kad jos galėjo būti atvežtos keliais šimtmečiais vėliau, per Kiniją arba Pietryčių Aziją – ne kaip pinigai, o veikiau kaip puošmena arba brangenybė.

Minėtos 10 varinių monetų buvo atkastos 2013 metų gruodį, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje XII-XV amžiaus Kacureno pilyje, per kasmetinius Urumos miesto švietimo tarybos kasinėjimus, organizuojamus tyrimų ir turizmo skatinimo tikslais.

Apie šį radinį dar nėra parengta jokios publikacijos kokiam nors mokslo žurnalui, bet viena nepriklausoma ekspertė yra įsitikinusi, kad monetos tikros.

„Beveik negali būti klaidos“ dėl jų autentiškumo, sakė Tokijuje įsikūrusio Senovės Rytų muziejaus direktorė Makiko Tsumura (Maikiko Cumura). Vis dėlto ji neatmetė prielaidos, kad tai taip pat galėtų būti maždaug to paties laikotarpio klastotės.

Keturios monetos buvo nukaldintos Romos imperijoje III-IV amžiuje, o dar viena XVII šimtmečio moneta atgabent iš Osmanų imperijos. Likusios penkios dar analizuojamos.

Monetos, kurios iki lapkričio 25-osios bus eksponuojamos Urumos Jonagusukaus istorijos muziejuje, buvo rastos maždaug metro gylyje po žeme. Manoma, kad šis sluoksnis yra XIV-XV amžiaus.

„Iš pradžių mes nemanėme, kad tai monetos. Šie maži apvalūs dalykėliai mums atrodė kaip šarvų dalys“, – sakė už minimą archeologijos projektą atsakingas miesto pareigūnas Masaki Yokoo (Masakis Jokas).

Vos įžiūrimos detalės labiau išryškėjo analizuojant monetų rentgeno nuotraukas. Ant vienos pavaizduotas IV amžiaus Romos imperatorius Konstantinas I, o ant kitos – karys su šalmu ir skydu, ietimi smeigiantis priešą.

Osmanų imperijos monetoje yra įrašas, atitinkantis 1687 metus, sakė M.Yokoo.

Pasak M.Tsumuros, rentgeno analizė, nuotraukos, duomenys apie dydį ir svorį atitinka tipiškas senovės Romos ir osmanų monetas. Jos yra panašios į rastas per ankstesnius kasinėjimus Kinijoje, Indonezijoje ar Indijoje – šalyse, turėjusiose prekybinių ryšių su Okinava.

T.Tsukamoto sakė, kad monetos galėjo būti specialiai padėtos per kokį nors dvasių nuraminimo ritualą pilyje, kuri buvo apleista 1458 metais – panašiai kaip per laidotuvių apeigas Okinavoje būdavo padedama ginklų, papuošalų ir kitokių vertybių.

Tolesnis tyrimas, be kitų dalykų, analizuojant monetų metalą ir kitus drauge su jomis atkastus radinius, gali padėti nustatyti monetų kilmę.

Mokslininkai taip pat ieško atsakymo į klausimą, kodėl dviejų skirtingų laikotarpių monetos buvo rastos šalia ir kaip XVII amžiaus moneta galėjo atsidurti, kaip manoma, 200-300 metais senesniame sluoksnyje.

„Dar daug kas neaišku, – sakė Okinavos tarptautinio universiteto archeologas Hiroki Miyagi (Hirokis Mijagis). – Mūsų išvados šįkart yra tik pradžia.“