„Nenorėčiau pats vienas priimti sprendimo, nes šio klausimo
istorija ilga ir komplikuota. Norėčiau, kad kaliningradiečiai
pasakytų savo „taip“ arba „ne“ ir priimtų galutinį
sprendimą“, – valstybinei televizijos ir radijo kompanijai
„Jantar“ sakė Kaliningrado srities
gubernatoriaus pareigas einantis Antonas Alichanovas.
Karaliaučiaus pilį 13-ajame amžiuje pradėjo statyti
Kryžiuočių ordinas, o savo paskutinį pavidalą pilis įgavo 19-ojo
amžiaus viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais pilis smarkiai
nukentėjo britų aviacijai bombarduojant miestą ir per vėlesnį
sovietų armijos šturmą. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pilies
liekanos buvo visiškai nugriautos.
Tačiau Karaliaučiuje jau seniai vyksta emocingi debatai dėl
karališkosios pilies, kurios pamatų liekanas dabar kasinėja
archeologai.
Pilies atstatymo šalininkai sako, kad tai būtų viešbučių,
parduotuvių ir kultūros centras, be to, taip būtų suformuotas
miesto centras, atkurtas jo istorinis vaizdas, sukurtas turizmo
centras.
Priešininkai įrodinėja, kad šie pasiūlymai tėra
pseudokultūrologinės spekuliacijos, kurių tikslas – įgyvendinti
politinius, separatistinio ir revanšistinio pobūdžio uždavinius.
Jie ragino neleisti sukurti Karaliaučiuje ideologinio revanšo
simbolio ir kelti klausimų dėl karo baigties, pakertančių Rusijos
teritorinį vientisumą.
2010 metų pavasarį srities vyriausybė pareiškė, kad
karališkosios pilies likimas bus nuspręstas per referendumą 2011
metų pavasarį, drauge su vietos valdžios rinkimais, tačiau tas
sprendimas nebuvo įgyvendintas.
2015 metais regiono valdžia surengė tarptautinį architektūros
ir miestų statybos konkursą „Miesto širdis“, kad būtų sukurta
Karaliaučiaus istorinio centro – Karalių kalvos ir aplinkinės
teritorijos – plėtros koncepcija. Per konkursą taip pat buvo
svarstomos galimybės atstatyti pilį.
Dauguma architektų siūlo atstatyti pilies dalį, suteikiant jai
stilizuotą pavidalą.