Jau bebaigiamas statyti 1934-aisiais jis Stokholmo muziejaus direktoriaus buvo įvardintas kaip „didžiausias ir moderniškiausias visoje Baltijoje (...) Europiška retenybė“. Pastatui šie metai taip pat jubiliejiniai – 80-ieji.
Vytauto Didžiojo muziejų kompleksui pastatyti tuomet prireikė daugiau kaip 2 mln. litų. Valstybė tegalėjo skirti pusę reikiamos sumos – per milijoną litų suaukojo visos Lietuvos žmonės. Dabar gi pastato rekonstrukcijai jau sunaudota 7,8 mln. eurų, dar trūksta beveik keturių.
Jau tarpukariu buvo aišku, kad muziejus suprojektuotas gerokai per mažas: savivaldybės dovanotas sklypas, nuolatinis finansų trūkumas ribojo tuometinį projektą. Todėl 2006 m. buvo patvirtintas projektas „Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus pastato V. Putvinskio g. 55 Kaune rekonstravimas ir priestato statyba“. Plėtra buvo būtina, todėl 2007–2009 m. muziejaus kieme pastatytas modernus 898 m2 bibliotekos pastatas. Joje įrengtos muziejaus bibliotekos, archyvų saugyklos, skaitmeninimo centras, sukurta erdvi ir šviesi skaitykla, parodų salė. Priestatui pastatyti prireikė 1,7 mln. eurų. Senasis pastatas taip pat padidės beveik 500 m2, nes bus įrengti įstiklinti kiemeliai, pastogė.
Kol kilo priestatas, kartu buvo keičiami senojo pastato stogai, restauruojami langai. Tačiau, prasidėjus sunkmečiui, muziejaus projekto finansavimas sulėtėjo, o 2010 m. nutrūko visai. Tačiau šiuo metu jau galima džiaugtis atnaujintu, kruopščiai restauruotu statiniu, kuriame po išsamių paveldo specialistų tyrimų grįžo tarpukario architektūros erdvės, restauruotos autentiškos detalės, panaikinti sovietinių laikų „patobulinimai“.
Tai – vienas gražiausių tikrojo modernizmo statinių Kaune. Todėl dar neužbaigus projekto, lankytojams bus suteikta unikali galimybė grožėtis pastatu kaip eksponatu. Gruodžio 15 – sausio 8 dienomis Kauno pastate V. Putvinskio g. 55 skelbiama akcija „18 dienų autentikos“.
Akcija kviečia lankytojus pažinti tarpukario interjero ypatumus ir išskirtinę „taupiojo modernizmo“ estetiką. Individualistai ras ženklinimo sistemą „Muziejus – matyk“, kuri nuves prie įdomesnių detalių, atkreips dėmesį į vertingiausius architektūrinius sprendimus, atskleis įdomias istorijas. Kiti gi kasdien galės keliauti su muziejaus gidais, kurie padės perprasti pastato vertę.
Muziejumi milžinu tuomet vadintame pastate jau senokai neeksponuojami muziejaus turtai. Todėl atveriame duris ir į paprastai lankytojui neprieinamą erdvę – muziejaus saugyklas, kuriose bus galima susipažinti su vienu turtingiausių Lietuvoje liaudies meno skulptūrų rinkinių, kuris eksponuojamas autentiškose, restauruotose spintose.
Tiltą tarp muziejaus gimimo ir šių dienų nuties dailininko Sauliaus Valiaus specialiai šiam pastatui kuriama kinetinė videoinstaliacija.
Faktai:
Pastatas statytas 1931–1936; Renovuojamo pastato plotas – 4214,25 m2; Po rekonstrukcijos – 4716,25 m2 (įstiklintas kiemas, įrengta pastogė); Bibliotekos pastato plotas – 898 m2; Projekto vadovė: architektė Gražina Janulytė-Bernotienė; Paveldo tyrimai: Nijolė Steponaitytė, Liuda Perevičienė; Interjero tyrimai: dr. Lina Preišegalavičienė; Rangovai: „Ranga IV“, nuo 2011 m.– UAB „Naujoji Aleksoto statyba“ ir UAB „Pakruojo arka“
Atlikti darbai: 2011-2016 m. baigti pagrindinio senojo Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus pastato vidaus ir fasadų restauravimo darbai. Pastato viduje pakeistos visos susidėvėjusios inžinerinės komunikacijos, restauruoti visi vertingi interjero elementai: parketinės ir teracinės (mozaikinio betono) grindys, sienos ir lubos bei laiptai.
Atnaujinti visi langai ir restauruotos durys, išsaugant autentišką furnitūrą. Įrengtos erdvesnės eksponatų saugyklos, restauruotos visos ekspozicijų salės (3200 m2).
Restauruoti pastato fasadai su šviesiai pilko granitinio tinko apdaila. Vidaus patalpose restauruoti visi autentiški rūbinės ir auditorijos baldai, dalis saugyklų spintų.
Nupirkta naujos austrų firmos „Forster“ saugyklų įrangos už 280 tūkst. Eur.
Likę darbai: Ventiliacijos kamerų, liftų lankytojams įrengimas, aplinkos tvarkymas, ekspozicijų įrengimas.
