Trys vyrai – Aurimas Petrauskas, Povilas Kuodis ir Raimondas Baronas – sutiko parodyti dar tik kylantį iš užmaršties fortą ir papasakoti apie problemas, su kuriomis susiduria naršydami jo teritorijoje.
Susitikę prie Kryžių kalnelio, esančio šalia K.Baršausko žiedo, ir sėdę į automobilį vyrai kaipmat atsidūrė VI forto teritorijoje.
Pirmiausia teko padirbėti. Į rankas kastuvą gavo ir šio reportažo autorius – vienoje patalpų reikėjo padėti susemti stiklo šukes.
Naktį landžiojo po rūsius
Sutvarkę patalpą pradėjome naktinį žygį po VI forto teritoriją. Tai buvo kažkas keista ir mistiška. Keliavome pasišviesdami žibintais.
Kilome aukštyn ir žemyn įtvirtinimų kalneliais, landžiojome po angas, laiptus, apžiūrėjome vėdinimosi sistemas ir dar begales įvairių objektų.
Aurimui, Povilui ir Raimondui fortas – lyg magnetas, traukiantis juos vis sugrįžti ir atlikti bent kokį jo aplinkos tvarkymo darbą: iškirsti beverčius medžius ir krūmokšnius (visi leidimai gauti), surinkti nors kiek vertingesnius ir forto istoriją atspindinčius daiktus ir bevertes žmonių nuolat sunešamas šiukšles.
A.Petrauskas net vandenį iš vienos patalpos „melioravo“, o kolegos iš kitų fortų atvežė krosnelę, kad būtų kur sušilti ir patalpas palengva sausinti. Drėgmė ir augmenija yra viena iš priežasčių, dėl kurios ateityje fortas gali suirti, todėl būtina jau artimiausiu metu imtis reikiamų darbų, kad ateities kartoms paliktume į ką pasižiūrėti.
Trūksta ne tik savanorių
Klajodami po VI forto rūsius vyrai svajojo, kad ateityje šis statinys taptų rajono traukos centru, suburtų bendruomenę, pritrauktų istoriją besidominčius žmones, jaunimą.
„Darbo yra begalės, – sakė. – Todėl kiekvienos darbščios rankos visada bus laukiamos.“
Kauno savivaldybės administracijos požiūris į savanoriaujančius VI forte vaikinus yra palankus.
Neseniai buvo pradėtas įgyvendinti Kauno tvirtovės regioninio parko projektas, kuris apima visus mieste esančius fortus, tačiau trūksta lėšų, savanorių bei žmonių atsakingesnio požiūrio į savo paveldą.
Kraujas verda matant į VI forto teritoriją atvežamas ir paliekamas šiukšles.
Nors visai čia pat galima nemokamai priduoti pasenusią buitinę techniką, tačiau kai kam atrodo daug paprasčiau ją nutėkšti ir palikti trūnyti istorinėje vietoje.
Panašiai pasielgiama ir su nugaišusiais šunimis. Savanoriaujantys vyrai pasakojo, jog aptiko ir negyvą stirną, kuri užsimušė nukritusi nuo vienos įtvirtinimo viršūnės.
Po teritoriją klaidžioja lapės, benamiai žmonės, kurie susisuka sau gūžtas ir rūkydami padega savo mygius – šiais metais į forto teritoriją kelis kartus važiavo ugniagesiai. Akivaizdu, jog reikia ne tik tvarkyti aplinką, bet ir pasirūpinti, kad teritorija būtų geriau aptverta, rakinama, į ją įleidžiami tik žmonės, turintys edukacinių tikslų.
Žygius jau galima rengti
Vienas iš Kauno fortų gaivinimo pradininkų – Ovidijus Jurkša, kuris yra III forto komendantas. Jis minėjo, jog kitais metais į VI fortą planuojama nutiesti elektros įvadą. Taip pat jau šiuo metu vyksta gidų mokymai ir ateityje planuojamos ekskursijos po Kauno įtvirtinimus.
Tačiau ypatingais atvejais ar prašant bendruomenėms tokius žygius galima rengti jau ir dabar. Norint apeiti visus Kauną juosiančius tvirtovių kompleksus tikrai būtų ką veikti, nes išlikusių objektų yra apie 250, o istorikų sudarytas maršrutas driekiasi net apie 65 kilometrus.
„Tai – geriausiai išlikęs pirmojo gynybinio žiedo fortas, – sakė O.Jurkša. – Penkiakampės struktūros VI fortas orientuotas į šiaurės rytus. Užnugario dalyje yra eskarpinė siena, vartai, kareivinės. Gynybinio pylimo viršuje buvo pėstininkų ir artilerijos kovinės pozicijos. Priešais išorinį pylimą išdėstytos prieššturminių pabūklų slėptuvės. Po pylimu, teritorijos viduje – kovinių atsargų sandėliai. Juos su kareivinėmis ir gynybiniu grioviu jungia tuneliai.“
Teritorija nusėta kaulais
Šiame forte tarpukariu veikė kalėjimas. Antrojo pasaulinio karo metu čia buvo kalinami vokiečiai ir rusai, civiliai. Karo belaisvius vokiečiai laikė siaubingomis sąlygomis. Kaliniai čia tiesiog mirė iš bado, kai į VI fortą nutrūko maisto tiekimas.
„Kai ši vieta atiteko sovietams, kalinių gyvenimo sąlygos tapo kiek geresnės“, – apie skaudžią VI forto istoriją pasakojo O.Jurkša.
Manoma, kad čia buvo nužudyta apie 35 tūkst. karo belaisvių.
Sovietmečiu VI fortas pavirto nenaudojamų sprogmenų sandėliu.
Apgadino netinkama veikla
Kadangi šis fortas per karus nenukentėjo, jis gana gerai išliko. Tačiau pastatai apgadinti dėl netinkamos veiklos sovietmečiu ir dėl laiko erozijos.
Sovietmečiu buvo sugadintas kareivinių fasadas: langų vietoje iškirsti vartai, durys.
„Iš paukščio skrydžio gerai matyti simetriška penkiakampės formos konfigūracija, kurią išryškina griežtos gynybinio griovio linijos.
Teritorijoje gana daug krūmų, esama jaunų medžių. Tiesa, jie gana sparčiai retinami.
Prieigose Sąjūdžio laikais stichiškai išdygo kryžių kalnelis“, – pasakojo O.Jurkša.
Jau suplanuota, kaip VI fortas bus gaivinamas ateityje
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kauno miesto savivaldybė susirūpinusi forto likimu, yra parengti forto gaivinimo planai. Jei projektas būtų įgyvendintas, VI forte būtų sutvarkyta aplinka, įrengtas parkas, automobilių stovėjimo aikštelė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus karinės technikos ekspozicija.
Forto prieigose esantis užnugario kareivinių pastatas turėtų būti restauruojamas ir jo vienoje pusėje dirbtų muziejaus administracija, o kitoje atsirastų erdvė konferencijoms ir seminarams.
Norima, jog VI fortas taptų atviru daugiafunkciu kultūros, edukaciniu ir poilsio kompleksu.
Darbai galėtų prasidėti jau kitąmet, jei bus gautas finansavimas iš ES struktūrinių fondų ir kitų šaltinių.
Darbų sąmata siekia apie dešimt milijonų eurų, todėl pačiai savivaldybei tokia investicija vien iš miesto biudžeto būtų per didelė našta. Tad mėginama skaidyti darbus į etapus ir ieškoti alternatyvių finansinių šaltinių. Pavyzdžiui, bendradarbiaudami su Daugpilio savivaldybės administracija parengėme ir pateikėme paraišką ES „Interreg“ priemonei Lietuva-Latvija. Kol kas laukiame atsakymo.
Jei mūsų paraiška laimėtų, įgyvendinus projektą į šeštąjį fortą būtų atvesti visi inžineriniai tinklai ir restauruotas bei pritaikytas administracinei paskirčiai vienas iš pastatų – vadinamasis užnugario kaponierius ir kordegardas.
Kitiems techniniame projekte numatytiems darbams aktyviai ieškoma kitų finansavimo šaltinių.“