„Dar turime šitiek problemų su ta teritorija (kur yra pilies
griuvėsiai), kad nereikia nė kalbėti apie atstatymą, ar naujos
(pilies) statybas. Nepuoselėju tokių iliuzijų ir raginu visus to
nedaryti. Reikia sutelkti pastangas į tai, ką galime padaryti“,
– sakė A.Alichanovas, naujienų agentūros „Interfax“
žurnalistų paklaustas apie tolesnį karališkosios pilies
griuvėsių likimą.
Karaliaučiaus pilį XIII amžiuje pradėjo statyti Kryžiuočių
ordinas, o savo paskutinį pavidalą pilis įgavo XIX amžiaus
viduryje. Antrojo pasaulinio karo metais pilis smarkiai nukentėjo
britų aviacijai bombarduojant miestą ir per vėlesnį sovietų
armijos šturmą. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pilies liekanos buvo
visiškai nugriautos.
A.Alichanovas pažymėjo, kad per savo kadenciją jis linkęs
imtis atstatyti Vrangelio bokštą ir dar daugiau kaip 60 paminklų,
kurių būklė yra apgailėtina.
„Šioje eilėje – ir onkologinis centras, visa sveikatos
apsauga. Manau, turime koncentruotis į tai“, – pridūrė laikinai
gubernatoriaus pareigas einantis A.Alichanovas.
Tačiau Karaliaučiuje jau seniai vyksta emocingi debatai dėl
karališkosios pilies, prie kurios pamatų liekanas dabar kasinėja
archeologai.
Pilies atstatymo šalininkai sako, kad tai būtų viešbučių,
parduotuvių ir kultūros centras, be to, taip būtų suformuotas
miesto centras, atkurtas jo istorinis vaizdas, sukurtas turizmo
centras.
Priešininkai įrodinėja, kad šie pasiūlymai tėra
pseudokultūrologinės spekuliacijos.
2010 metų pavasarį srities vyriausybė pareiškė, kad
karališkosios pilies likimas bus nuspręstas per referendumą 2011
metų pavasarį, drauge su vietos valdžios rinkimais, tačiau tas
sprendimas nebuvo įgyvendintas.
2015 metais regiono valdžia surengė tarptautinį architektūros
ir miestų statybos konkursą „Miesto širdis“, kad būtų sukurta
Karaliaučiaus istorinio centro – Karalių kalvos ir aplinkinės
teritorijos – plėtros koncepcija. Per konkursą taip pat buvo
svarstomos galimybės atstatyti pilį.
Dauguma architektų tada siūlė atstatyti pilies dalį,
suteikiant jai stilizuotą pavidalą.