Top 10 pačių brangiausių pasaulyje istorinių dokumentų

Tad štai dešimt brangiausiai parduotų visų laikų mokslinių dokumentų.

Claudius Ptolemy žemėlapis.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Claudius Ptolemy žemėlapis.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš E. Curtis nuotraukų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš E. Curtis nuotraukų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Vasario 16-osios aktas.<br>URM nuotr.
Vasario 16-osios aktas.<br>URM nuotr.
Viena iš H.-L. Duhmel knygos iliustracijų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš H.-L. Duhmel knygos iliustracijų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas Francis`is Crickas.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas Francis`is Crickas.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš knygos „Amerikos paukščiai“ iliustracijų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš knygos „Amerikos paukščiai“ iliustracijų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Reliatyvumo teorijos autorius Albertas Einsteinas.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Reliatyvumo teorijos autorius Albertas Einsteinas.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Tarp brangiausių dokumentų – mokslo genijų rankraščiai ir pirmieji jų veikalų leidimai.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Tarp brangiausių dokumentų – mokslo genijų rankraščiai ir pirmieji jų veikalų leidimai.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Leonardo da Vinci „Lesterio kodeksas“.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Leonardo da Vinci „Lesterio kodeksas“.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš P.-J. Redoute knygos iliustracijų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Viena iš P.-J. Redoute knygos iliustracijų.<br>Wikimedia Commons nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 1, 2017, 6:30 PM, atnaujinta Apr 6, 2017, 5:53 PM

Tad štai dešimt brangiausiai parduotų visų laikų mokslinių dokumentų.

Dešimtoje vietoje – Admirolo Giovanni Andrea Doria 1570 metais nupieštas atlasas. Prieš 12 metų Londono „Sotheby`s“ aukcione parduotas už 2,5 mln. dolerių.

G. A. Doria atlasas laikomas vienu svarbiausių išlikusių Italijos kartografijos įrodymų ir nepriekaištingu ankstyvojo atlasų sudarymo laikotarpio pavyzdžiu. Jo sudėtyje yra ir rečiausių spausdintų vadinamosios „Lafreri mokyklos“, veikusios XVI amžiaus viduryje, žemėlapių.

Įdomu tai, kad atlasas išgyveno gaisrą Vordingtono rūmuose Jungtinėje Karalystėje. 2004 m. kilus gaisrui, vietinio kaimo gyventojai sudarė žmonių grandinę, siekdami išgelbėti rūmų bibliotekos turinį.

Devintą vietą, kaip brangiausiai parduotas mokslinis dokumentas, užima Pasaulio Portolano atlasas, kurį nupiešė Battista Agnese. Už jį Niujorko Christie`s aukcione prieš penkerius metus sumokėti beveik 3 mln. dolerių.

Atlasas nupieštas 1546 m. tuometinėje Genujos Respublikoje. Battista Agnese buvo pirmasis kartografas, į atlasą įtraukęs Šiaurės ir Pietų Amerikos atradimus.

Aštuntoje vietoje – taip pat beveik 3 mln. dolerių kainavusi etnografinė knyga apie Šiaurės Amerikos indėnus, kurią parengė fotografas Edwardas Curtis XIX a. pabaigoje. Ši knyga buvo sudaryta iš keturiasdešimties tomų. Manoma, kad jos išleidimo kaina – didžiausia leidybos istorijoje.

Ekspertai tikina, kad tai vienas išsamiausių etnografinių įrašų apie indėnus, absoliučiai neprilygstamas vizualinės antropologijos šedevras, įtraukiantis platų ir išsamų pasakojimą nuotraukomis.

Claudius Ptolemy „Kosmografija“, už kurią sumokėti beveik 4 mln. dolerių, užėmė septintą vietą. Ją graikų autorius Claudius Ptolemy sukūrė 150-aisiais metais, tačiau „Kosmografija“ išleista 20 metų po spausdinimo technologijos atsiradimo, XV a. pab.

Pirmasis spausdintas atlasas sukurtas Egipte, Aleksandrijoje. Jo išleista tik 31 kopija. Jis brangus ne tik dėl savo senumo ir retumo, tačiau ir dėl to, kad įtraukė romėnų bei persų informaciją bei kartografijos technologijas.

O štai šeštoje vietoje – Henri-Louis Duhamel du Monceau knyga apie vaismedžius, kainavusi 4,5 mln. dolerių. H.-L. Duhmel vadinamas vienu reikšmingiausių Apšvietos botanikų, ištyręs itin daug medžių ir atradęs grybelines augalų ligas.

5,5 mln. dolerių sumokėta už Pierre-Joseph Redoute iliustracijų knygą, kurioje jis nupiešė beveik 500 lelijinių augalų. P.-J. Redoute vadinamas gėlių Rafaeliu, o knyga sukurta Imperatorienės Josephine, Napoleono žmonos, prašymu. Lelijų knyga užima penktąją vietą.

Ją aplenkė Francis`io Cricko laiškas dvylikmečiui sūnui. Kuo laiškas svarbus? Nes jame dar prieš oficialiai paskelbiant moksliniame žurnale, F. Crickas nupiešė gyvybės šaltinio paslaptį – DNR struktūrą. Šis laiškas Niujorko aukcione prieš ketverius metus parduotas už 6 mln. eurų. Ketvirta vieta.

Beje laiške Francis rašo štai taip: „Brangus Miklai, Jimas Watsonas ir aš tikriausiai padarėme patį svarbiausią atradimą – sukonstravome DNR modelį. Tu tikriausiai pameni, kad chromosomų genai, kuriuose slypi mūsų paveldima informacija, yra sudaryti iš proteinų ir DNR. Mūsų struktūra yra labai graži“.

Brangiausių mokslinių dokumentų trejetuką pradeda Albertas Einsteinas. Dauguma šio fiziko daiktų ir net vaikystės žaislų atsidūrė aukcionuose, tačiau pats brangiausias jo kūrinys – reliatyvumo teorijos rankraštis. Pirmasis parašytas 1905 m., tačiau A. Einsteinas parašė dar vieną 1943 m., skirtą labdarai. Po metų jį nupirko Kanzaso gyvybės draudimo bendrovė ir perdavė Jungtinių Valstijų kongreso bibliotekai. Jo kaina aukcione pasiekė 6,5 mln. dolerių. Trečia vieta.

Antroje vietoje – mokslinis darbas, kuris dvigubai brangesnis už A. Einsteino kūrinį. 11,5 mln. dolerių pareikalavo Johno Jameso Audubono knyga „Amerikos paukščiai“. Autorius nupiešė ir katalogavo Šiaurės Amerikos paukščius natūralioje aplinkoje. Pati knyga yra vieno metro aukščio, o joje akvarele nupiešti 435 natūralaus dydžio paukščiai. Iš viso šios knygos kopijų išleista šimtas vienetų. Visos jos parduotos aukcionuose ir bendra jų kaina siekia 185 mln. dolerių.

Pirmojoje vietoje atsidūrė Leonardo da Vinci – ne tik menininkas, bet ir renesanso mokslininkas. Jo „Lesterio kodeksas“ vadinamas brangiausia pasaulyje knyga. Aukcione už ją paklota daugiau kaip 30 mln. dolerių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.