Prieš kelias dienas Marijampolėje šalia seno namo pamatų buvo rastas stiklinis indas su senais dokumentais. Jį radęs žmogus pirmiausia susižavėjo akivaizdžiai medicininės paskirties stiklainiu, todėl lobį muziejininkams atidavė tik su ta sąlyga, kad ištraukus jo turinį didžiulis indas bus jam grąžintas ir papuoš šeimos senų indų kolekciją.
Ketvirtadienį šis didžiulis žemėtas stiklainis buvo atidarytas Lietuvos centriniame valstybės archyve Vilniuje. Jame buvo keturi virvute perrišti ir smarkiai moliu aplipę popierių ritinėliai.
Pasak Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotojo Kęsto Remeikos, iš tiesų stiklainyje buvo net penki ritinėliai. Tačiau lobį atkasęs asmuo vieną jų išardė ir nunešė į Marijampolės kraštotyros muziejų, norėdamas išsiaiškinti, ar vertingas yra jo radinys.
Įdomu, kad pagal Lietuvos įstatymus, žmogus, suradęs svarbius istorinius dokumentus, ne tik negauna jokio atlygio, bet ir gali būti nubaustas, jei tų dokumentų neatiduos valstybinėms institucijoms.
Kiek galima buvo pamatyti iš nuvalytų, bet restauratorių dar neliestų popieriaus lapų, pirmajame ritinėlyje buvo susukti II pasaulinio karo laikotarpio Lietuvos įstaigų dokumentai. Spėjimas, kad tarp jų bus ir antinacinio pogrindžio dokumentų, kol kas nepasitvirtino.
Kiek geriau išlikusiame lape galima matyti Lietuvos Žemės ūkio rūmų vadovų raštą, lyg ir kokį skundą vokiečių valdžios atstovui – „Jo Ekselencijai Generaliniam Komisarui“. Lapo pabaigoje galima išskaityti žodžius: „pasibaigus bolševikų okupacijai Lietuvoje, kraštas turėjo“.
Kitame dokumente rašoma apie būtinybę „panaudoti visas priemones kelti lietuviškai kultūrai“ ir „kūrybingai asmenybei išugdyti“. Pirmasis raštas datuotas 1942 metais, todėl spėjama, kad visi šio ritinėlio dokumentai rašyti 1942-1943 metais.
Archyvo darbuotojai tikėjosi, kad ištraukus visus ritinėlius gali paaiškėti, kam priklausė tie dokumentai. Deja, to padaryti nepavyko. Mat ritinėliai tokie žemėti ir drėgni, kad juos teks laikyti specialiuose šaldikliuose, kad išdžiūtų, o tik tuomet atsargiai išvynioti. Manoma, kad iš viso penkiuose ritinėliuose gali būti net keli šimtai dokumentų.
Į klausimą, kada galima bus sužinoti, kokie ir kieno dokumentai surasti, K.Remeika atsakė, kad popieriaus ritinėliai gana stipriai nukentėję, todėl teks prašyti lėšų jų restauravimo darbams, o tai gerokai užtrunka.
Šiuo metu archyve saugomi net trys dar nerestauruoti dokumentų radiniai. Vienus žmonės rado litriniame butelyje, o kitus – nemažame bidone Marijampolės savivaldybės ūkininko lauke. Jų sutvarkymas ir restauravimas gali užtrukti kelerius metus ir pateikti dar nemažai staigmenų.
