Vokietijoje susibūrusios Klaipėdos krašto išeivių draugijos pirmininkas Uvė Jurkštys bibliotekai perdavė Mėmelio šaulių gildijai priklausiusius garbės ženklus – Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo IV įsakymu 1843 metais specialiai nukaldintas ir atsiųstas sidabrines grandines.
Šaulių vadai šias regalijas nešiojo prisegtas prie juodos, baltos ir mėlynos spalvų juostų.
Paskutinio gildijos vadovo Ericho Koopo žmona jas išvežė iš miesto 1944 metais, kai buvo paskelbta evakuacija.
Vokietijoje šios grandinės atiteko su Klaipėda nesusijusiems asmenims.
Prieš kelis dešimtmečius Mėmelio šaulių regalijas savo lėšomis išpirko vienas iš Tauraulaukio apylinkių kilęs Vokietijos pilietis verslininkas ir dabar perdavė jas klaipėdiečiams.
Muziejininkai nesiima spręsti, kiek tokios regalijos kainuoja, o kolekcininkai tvirtina, kad jos yra neįkainojamos – aukcionuose galėtų būti vertinamos ir šešiaženkliais skaičiais.
U.Jurkštys, kuriam už išskirtinius nuopelnus Klaipėdai suteiktas miesto garbės piliečio vardas, prisipažino, jog nebuvo lengva įgyvendinti visas idėjas: „Kai kurie draugijos nariai abejojo, ar tikslinga šaulių regalijas perduoti bibliotekai.
Liuneburgo (Vokietija) muziejaus, kuriame pastaraisiais metais buvo saugomos grandinės, tokia idėja irgi nežavėjo. Galiausiai nutarėme, kad jos vis dėlto turėtų grįžti ten, kur buvo saugomos ir naudojamos.“
Medaliais ir plaketėmis papuoštos sidabro grandinės – juvelyrikos meno šedevrai. Jos bus laikomos bibliotekos rankraštyne, kur įrengta Klaipėdos kraštiečių draugijos perduotų įvairių spaudinių, fotografijų, paveikslų, senovinių daiktų ekspozicija.
Regalijas paskutinis gavo miesto mėsininkas
Europoje sukarinti šaulių junginiai ėmė kurtis dar viduramžiais – miestuose įsikūrę amatininkai iš pradžių ginklavosi siekdami apsiginti nuo kunigaikščių savivalės.
Vėliau tokios draugijos virto savanoriškomis pilietiškumą ugdančiomis sporto bei kultūros organizacijomis.
Klaipėdoje šaulių gildija įkurta 1354 metais. Prūsijos valdovai XVIII amžiaus pabaigoje jai suteikė karališką privilegiją ir oficialų statusą.
„Vasarą vykdavo smagios gildijos šventės, šaudymo rungtyje nugalėję nariai buvo paskelbiami šaulių karaliais“, – pasakojo U.Jurkštys.
Tarpukariu Mėmelio šaulių gildija, pasak U.Jurkščio, buvo viena didžiausių ir veikliausių visoje Vokietijoje.
Senuosius šaulius primena jų vardu pavadinta gatvė uostamiesčio centre, XIX a. viduryje statytas mūrinis namas – jame dabar įsikūrusi Klaipėdos koncertų salė.
Išliko ir senasis sodas, kuriame buvo pakyla šaulių orkestro koncertams, stovėjo stiklinis paviljonas ir fontanas. Šalia buvo įrengta šaudykla, veikė kėglinė.
Gildijos regalijomis vainikuotas mėsininkas E.Koppas buvo paskutinis klaipėdietis, kuriam 1939 metais buvo suteiktas Mėmelio šaulių karaliaus titulas.
