Valstybė saugos prezidento A.Stulginskio ir signataro K.S.Šaulio sodybas

Tarpukario Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio bei Vasario 16-osios Akto signataro Kazimiero Stepono Šaulio gimtosios sodybos paskelbtos valstybės saugomais objektais.

Prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtoji sodyba yra Šilutės rajono Stemplių kaime, A.Stulginskio - Šilalės rajono Kutalių kaime.
Prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtoji sodyba yra Šilutės rajono Stemplių kaime, A.Stulginskio - Šilalės rajono Kutalių kaime.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 6, 2017, 10:34 AM, atnaujinta Jul 6, 2017, 10:35 AM

Atitinkamus įsakymus pasirašė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Naujas statusas leis lengviau naudoti valstybės lėšas objektams tvarkyti.

Prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtoji sodyba yra Šilutės rajono Stemplių kaime, A.Stulginskio - Šilalės rajono Kutalių kaime.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė sako, kad abi sodybos jau buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą, bet įstatymai numato galimybę aukštesnio regioninio ar nacionalinio lygmens objektus paskelbti valstybės saugomais.

„Mes taip pat siekiame pasitikdami Lietuvos valstybės šimtmetį paskelbti šias vietas ir kultūros paminklais, t.y. suteikti patį aukščiausią paveldosauginį statusą. Tai, ką priėmė ministrė, suteikdama valstybės saugomų objektų statusą, atveria galimybes gauti finansavimą iš paveldotvarkos programos lėšų, iš valstybės biudžeto“, - sakė D.Varnaitė.

Anot jos, aukščiausias paveldosauginis lygmuo privilegijų nenumato, o daugiau yra „etaloninis ženklas, nurodantis, kad valstybė tai pripažįsta pačiais reikšmingiausiais objektais“. Tam tikrais atvejais, skirstant europinius pinigus, jiems gali būti suteikta pirmenybė.

„Bet tikslas nebuvo specialiai atverti kažkokį finansavimo šaltinį. Tai yra objektai, kurie nusipelno to statuso - tai yra garbingiausi, Lietuvai nusipelnę žmonės, todėl su jų vardais susijusios vietos tiesiog privalo tokios būti“, - sakė D.Varnaitė.

Dar šiemet KPD ketina inicijuoti paskelbimą kultūros paminklais tų vietų, kurios susijusios su Lietuvos istorija, valstybingumu, prezidentais, signatarais, bet tokio statuso dar neturėjo. Taip pat svarstoma kultūros paminklais paskelbti didžiausius kompleksus, kur palaidoti Lietuvos kariai savanoriai.

Antrasis Lietuvos prezidentas, nepriklausomybės signataras, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų A.Stulginskis Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1922-1926 metais. Kunigas, prelatas K.S.Šaulys buvo vienas iš 20-ies signatarų, 1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašiusių Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Autorius: Ignas Jačauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.