Pamatykite, kaip portretai atspindi mados kaitą

Portretai – neišsemiamas mados istorijos pažinimo šaltinis. Juose pavaizduoti konkrečiai epochai būdingi drabužiai, papuošalai ir šukuosenos papildo žinias, gaunamas iš išlikusių kostiumo dalių ir jų komplektų.

Įdomius parodos „Portretas ir mada“ eksponatus pristatė pats A.Vasiljevas.<br>Vilniaus paveikslų galerijos nuotr.
Įdomius parodos „Portretas ir mada“ eksponatus pristatė pats A.Vasiljevas.<br>Vilniaus paveikslų galerijos nuotr.
 Nežinomas XIX a. dailininkas. Moteris žydra suknele.
 Nežinomas XIX a. dailininkas. Moteris žydra suknele.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 15, 2017, 9:14 AM

Vilniaus paveikslų galerijoje atidarytoje savitoje parodoje „Portretas ir mada. Iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos Vilniuje“ rodomi vien portretai – kaip mados istorijos liudininkai ir dalyviai.

Portretai suteikia informacijos, kuri labai praverčia  tyrinėjant drabužių ir papuošalų kolekcijas.

Juose matome žmonių veidus, iš kurių galime spręsti apie kosmetikos naudojimo ypatumus, skirtingoms epochoms būdingą moters ir vyro grožio idealą, madingas šukuosenas, laikyseną ir bendrą, nuo mados neatsiejamą asmens įvaizdį.

Portretai parodo visumą – ne tik ką, bet ir kaip skirtingais laikotarpiais žmonės nešiojo, kaip derino atskirus kostiumo elementus ir aksesuarus norėdami atrodyti gražūs ir madingi. Ir tokie išlikti ateinančių kartų atmintyje.

Sieja glaudus ryšys

Neatsitiktinai visose mados istorijai skirtose parodose greta drabužių, papuošalų ir kitų aksesuarų rodomi portretai.

Didžiulę portretų kolekciją yra sukaupęs vienas žymiausių mados istorikų ir kolekcininkų A.Vasiljevas. Vien Vilniuje saugomoje jo fondo portretų kolekcijoje esama per 1000 kūrinių, keliaujančių į jo rengiamas parodas Lietuvoje ir užsienyje.

Vilniaus paveikslų galerijoje surengta paroda nuo kitų madai, tam tikriems jos laikotarpiams ir kryptims skirtų parodų skiriasi tuo, kad joje pirmą kartą rodomi vien tik portretai – kaip mados istorijos liudininkai ir dalyviai.

Portreto ir mados ryšys yra labai glaudus. Laikui bėgant portretai ne tik fiksavo mados kaitą, bet neretai ir patys tapdavo aprangos ar aksesuaro dekoro dalimi.

Paplito maži formatai

XVIII a. II pusėje ir XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais su sentimentalizmu paplito mažojo formato portretai bei portretinės miniatiūros. Juos imta nešioti ant kaklo kaip medalionus, segti prie krūtinės kaip seges, jais pradėta puošti žiedus, apyrankes, tabokines, vėduokles.

Parodoje eksponuojami XVII a.–XX a. 5-ojo dešimtmečio portretai. Seniausias kūrinys – 1646 m. nutapytas didiko portretas, atskleidžiantis baroko mados didingumą ir reprezentacinių portretų tradiciją.

Lengvą, gyvenimo džiaugsmo kupiną rokoko stilių pristato keletas pastelės technika sukurtų portretų.

XIX a. pirmo ketvirčio portretuose juntamas supaprastintų, natūralių formų siekis, susižavėjimas antikos mada ir daile.

Romantizmo laikotarpio grožio idealas – trapi, kiek liguistai atrodanti moteris.

XIX a. antros pusės madoje ir dailėje pastebimas gyvenimo pilnatvės, prabangos ir puošnumo siekis.

XIX ir XX  a. sandūroje susiformavusiame moderno stiliuje vyrauja gamtos formos, laisvai plaukiančios lanksčios linijos.

XX a. trečiajam ir ketvirtajam dešimtmečiams būdingas masinės gamybos ir masinės kultūros formavimosi epochos pradžią žymintis art deco stilius, taip pat moterų emancipacijos apraiškos.

Panašios tendencijos išliko ir Antrojo pasaulinio karo metais. Tiesa, vis labiau buvo ilgimasi romantiškos moters idealo.

Daug prancūzų kūrinių

Dauguma parodoje eksponuojamų portretų yra sukurti prancūzų dailininkų. Ne tik todėl, kad Paryžius ilgą laiką buvo mados sostinė. 1982 m. iš Rusijos į Prancūziją emigravęs A.Vasiljevas čia sukaupė didžiąją dalį savo kolekcijos.

Portretų autoriai yra profesionalūs, dailės mokyklas baigę dailininkai. Ne visi jie išgarsėjo. Portretų tapymas daugeliui buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Be parašų ant portretų, žinių apie juos turime labai nedaug. Greta autorių kūrinių, kurie ir sudaro didžiąją rinkinio dalį, A.Vasiljevo fondo kolekcijoje nemažai yra ir plačiai žinomų ar net visame pasaulyje garsių dailininkų kūrinių.

Parodoje galima pamatyti vieno žymiausių pastelės meistrų Maurice’o Quentino de la Touro (1704–1788), prancūzų tapytojų Henri François Riesenero (1767–1828), Eugene’o François Deverios (1805–1865), Jeano Pierre’o Vallet (1809–1886), Charles’io Ronot (1820–1851), Charles’io Durand’o (1837–1917) ir kitų kūrinius. 

Paroda „Portretas ir mada. Iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos Vilniuje“ Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki rugpjūčio 27 d.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.