Pirmoji Lietuvoje Kairiškių hidroelektrinė buvo perstatyta iš hidrojėgainės, kuri nuo 1903 metų veikė ant užtvenktos Virvytės upės kranto Papilės krašte.
Žaliavų perdirbimo pradžia
Inžinierius ir dvarininko sūnus Vladas Sirutavičius XX amžiaus pradžioje savo gimtinę, Kairiškių dvarą, pavertė pažangių idėjų realizavimo vieta.
Baigęs Peterburgo technologijos institutą, po stažuočių Vokietijoje grįžęs į Lietuvą, jis dirbo Vilniaus techniniame biure ir rūpinosi įmonių bei elektrinių statyba provincijoje.
Anksti į tautinį judėjimą įsitraukęs V. Sirutavičius ėmė puoselėti idėją, kad būtina kurti Lietuvoje pramonę, kuri perdirbtų vietines žaliavas.
Taip tėvų dvarelis tapo pirmąja Lietuvoje hidrojėgaine.
Vandens energija ir garlaivio variklis
Dvare veikė vandens malūnas, kurį suko Virvytės upės vanduo.
Susiję straipsniai
Tarp 1908 ir 1910 metų V. Sirutavičius parengė kartono fabriko Kairiškiuose projektą, nes suprato, kad Virvytės upės vandens malūną nesunkiai galima modernizuoti ir paversti jį naujoviška hidrojėgaine, kuri gamins energiją būsimam Kairiškių kartono fabrikui.
Kai 1911 metais fabrikas pradėjo veikti, jo įrenginius suko Kairiškių hidrojėgainės vandens turbinos. Vasaros ir žiemos laikotarpiais, kai upėje sumažėdavo vandens, buvo naudojamas variklis.
Kai kurie pasakotojai užsimena, kad buvo pritaikytas iš užsienio parsivežtas garlaivio variklis.
Iki 1933 metų Kairiškiuose pagamintas kartonas buvo eksportuojamas į Angliją ir Skandinaviją, o pats fabrikas veikė iki 1956 metų.
Pirmoji hidrolektrinė veikia iki šiol
Nors kartono fabrikas veiklą baigė, Kairiškių hidroelektrinė tebeveikia iki šiol.
Ją valdančios bendrovės „Jūrpa“ direktorė inžinierė hidrotechnikė Jūratė Giedrienė papasakojo, kad 2001 metais šis objektas buvo pertvarkytas.
„Hidroelektrinė buvo įrengta panaudojus iš dalies išlikusius toje vietoje veikusio kartono fabriko statinius: slenkstinę trijų angų akmens mūro užtvanką, trumpą įtekėjimo kanalą, dalį hidrojėgainės pastato, ištekėjimo kanalą.
Susiję straipsniai
Įdomu tai, kad turbina įrengta toje pačioje vietoje, kur ji sukosi ir tada, kai Kairiškių hidroelektrinė buvo paleista“, – kalbėjo J.Giedrienė.
Per metus čia viena turbina pagamina 533,2 Mwh elektros. Užtvankos tvenkinio plotas šiuo metu sudaro 7,6 hektaro, slėgio aukštis – 3,2 metro.
Gyveno viename kambaryje su A. Smetona
Studijų metais Petrapilyje V.Sirutavičius susipažino su būsimuoju Lietuvos prezidentu Antanu Smetona ir netgi kurį laiką gyveno tame pačiame bendrabučio kambaryje.
Esama žinių, kad V.Sirutavičius nuo pat studijų pradžios įsitraukė į slaptą lietuvių draugiją, kurios tikslas buvo ugdyti tautinę lietuvių savimonę ir skatinti Lietuvoje pažangą.
Šis ypatingo intelekto žmogus suprato, kad Lietuvos labui daugiau nuveiks kurdamas įmones, todėl neapsiribojo kartono fabriku ir hidrojėgaine.
Jis buvo įsteigęs ir statybinių medžiagų ir plytų gamybos fabrikų prie Kuršėnų, o vėliau – stogų dangos fabriką Šiauliuose.