1951 metais mokslininkai Nikolajus Basovas ir Aleksandras Prokorovas apibūdino lazerio pirmtako veikimo principą spinduliuojant mikrobangas, o dar po metų Kolumbijos universitete amerikiečių fizikas Charlesas Hardas Townesas pademonstravo pirmąjį veikiantį mikrobangų generavimo ir stiprinimo įrenginį. Vėliau už šiuos išradimus jie apdovanoti Nobelio premija.
Po kelerius metus trukusių intensyvių tyrimų pirmąjį pasaulyje veikiantį lazerį 1960 metais pristatė JAV fizikas Theodore'as Maimanas, o lietuviškas lazeris pasirodė vos po 6 metų – 1966 m.
Fotoliniuotė skaičiavimo mašinoms
Pirmojo lazerio Lietuvoje kūrėjas fizikas prof. habil. dr. Juozas Vidmantis Vaitkus pasakojo, kad pastebėjus, jog tam tikromis sąlygomis vienos rūšies puslaidininkiai tampa labai spartūs, buvo sugalvota sukurti „akis“ skaičiavimo mašinai.
1965 m. „Rūtos“ skaičiavimo mašinų sistemose jau buvo sukurti ir įdiegti priedai „Rūta 701“ ir „Rūta 702“. Jie tekstinę ir vaizdinę informaciją galėjo įvesti į skaičiavimo mašiną – kompiuterį.
„Tai buvo fotoliniuotė – kaip skeneris, kuris per vieną sekundę nuskaitydavo vieną A4 formato lapą, arba 2 tūkst. ženklų“, – aiškino Vilniaus universiteto profesorius.
Siekiant išsiaiškinti, kaip veikia vadinamoji skaičiavimo mašinos akis, atsirado ir lazerio poreikis.
Lazerio galvutę padovanojo
Norint išsiaiškinti, kaip veikia vadinamoji skaičiavimo mašinos akis, atsirado ir lazerio poreikis. Todėl J.V.Vaitkus turėjo gauti arba pats susikonstruoti lazerį.
Susitikęs su Nobelio premijos laureatu N.Basovu J.V.Vaitkus jam papasakojo, kokio tyrimo ruošiasi imtis ir kokių prietaisų tam reikia. N.Basovas pasiūlė lietuvių mokslininkui pačiam pasigaminti reikiamą įrangą.
„Pasakęs, kad kadmio selenide noriu išmatuoti krūvininkų gyvavimo trukmės priklausomybę nuo šviesos intensyvumo, sužinojau, kad būtent tokiam pačiam tyrimui skirtas valstybės finansavimas. Tai buvo nuostabus sutapimas. N.Basovas man padovanojo lazerio galvutę, kad Vilniuje galėtume pasigaminti prietaisą“, – pasakojo mokslininkas J.V.Vaitkus.
Pirmojo lazerio įžiebimas
Jau 1966 metais sukonstravus įrenginį Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje buvo įžiebtas pirmasis Lietuvoje lazeris. Šiuo įrenginiu fotovaržą jau buvo galima pagreitinti šimtu tūkstančių kartų.
„Tai buvo itin naujas, pažangus prietaisas. Pradėti platūs tyrinėjimai: tirtos įvairios medžiagos ir jų savybės. Paaiškėjo, kad tokios pat mokslo mįslės buvo aktualios ir kitų šalių laboratorijoms, tad žengėme kartu su visu pasauliu tirdami įvairius reiškinius, o kai kuriais atvejais mūsų įranga buvo geresnė nei bet kur kitur pasaulyje“, – kalbėjo pirmojo lietuviško lazerio kūrėjas profesorius J.V.Vaitkus.
Tobulino lazerių technologijas
1969 metais iš Maskvos grįžo mokslus baigęs fizikas Algis Petras Piskarskas ir ėmė kurti lazerio tobulinimo aparatūrą. Atsirado pirmieji Lietuvoje pikosekundiniai lazeriai, vėliau imti kurti ir kintamo bangos ilgio lazeriai, tobulintas ir jų praktinis pritaikymas.
Taip pradėtos steigti lazerių gamybos įmonės, pavyzdžiui, 1983 metais ėmė formuotis „Eksma“, 1994 metais įkurta „Šviesos konversija“, 2011-aisiais įsteigta kompanija „Brolis Semiconductors“ ir daugelis kitų bendrovių, kurių produkcija naudojama ir vertinama visame pasaulyje.
Bendradarbiauja su CERN
Dalis VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių katedroje vykdomų tyrimų lazeriais yra susijusi su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) Ženevoje.
„Skaitant pranešimus užsienio universitetuose, pavyko apie save pranešti CERN, o jie pastebėjo mūsų laimėjimus“, – sakė prof. J.V.Vaitkus.
Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1993 metų. Vykdomi bendri projektai su Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais, lazerių gamintojais „Ekspla“ ir „Standa“.
Nuo 2002 metų Lietuva yra CERN programų dalyvė.
Jau 2004 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su CERN, o 2017 metais Lietuva tapo asocijuota CERN nare.
