Meilės aura dvare tvyro nuo senovės: menama, jog kadaise latviai pas lietuvius atjodavo visa kaimene papuoštų žirgų ir karietomis išsiveždavo gražiausias baltakases.
Dvarininkas vedė rumunę
Dvaro istorija liudija, kad šilti jausmai sujungdavo ir skirtingų tautų didikus. Štai nuo XX a. pradžios dvaras priklausė Eugenijui Dimšai, kuris čia buvo įsikūręs su dešimčia metų jaunesne rumunaite Livija Majoresku: pora susipažino viename Vokietijos dvarų ir 1892 m. liepos 15 d. susituokė Berlyne.
E. Dimša baigė studijas Kelių ir komunikacijos aukštojoje mokykloje Peterburge, mokėjo lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Aštuoniolika metų po mokslų baigimo statė uostus Novorosijske ir Kaukaze; tiesė kalnų geležinkelio atkarpą nuo Kutaisi iki Tkvibuli.
Nuotaka L. Majoresku-Dimšienė taip pat buvo labai išsilavinusi: pasak Ilzenbergo dvare tarpukariu dirbusios virėjos, Livija dainavo Rumunijos karalienei, nepaprastai gražiai grojo pianinu, mokėjo rusų, lenkų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbas. Pasak rumunų istoriko Vasile Docea, 24 metų L. Majoresku šiuos gebėjimus išsiugdė dirbdama kambarine karalienės Elžbietos dvare.
Sumanė priminti istoriją
Pirmojo Pasaulinio karo metais Dimšos su dviem dukromis gyveno Peterburge. Tačiau Eugenijaus, kuris sirgo vėžiu, liga stipriai progresavo, todėl 1917 m. šeima išvyko į Švediją, kur jam buvo atlikta onkologinė operacija.
Deja, tai nepadėjo, ir 1918 m. lapkričio 11 d. E.Dimša mirė. Nesant galimybės sugrįžti į Peterburgą, L.Majoresku-Dimšienė vargais negalais išrūpino leidimą E.Dimšos palaikų kremacijai ir išvyko į Vokietiją.
Kilmingųjų meilę iki šiol mena Ilzenbergo dvaro sienos, todėl dabartiniai dvaro savininkai nusprendė Rumunijos ir Lietuvos bendrystės pagrindu rengti tradiciniais tampančius muzikos vakarus.
Neseniai istorinę uždangą čia praskleidė garsios rumunų pianistės Aleksandros Vaduvos koncertas, kurį organizavo Rumunijos ambasada Lietuvoje, Rokiškio savivaldybė ir Ilzenbergo dvaras.
Dvaras vilioja ir latvius
Glaudūs dvišaliai santykiai mezgami ir su latviais, kadangi Ilzenbergo dvaras stovi ant Lietuvos ir Latvijos sienos.
Šiuo metu Ilzenbergo dvarvietėje kuriamas skulptūrų parkas, planuojamos konkūrų varžybos, Šv.Kalėdų bei Velykų šventės. Be to, kitų metų vidurvasarį kartu su latviais planuojama švęsti Jonines – Jāņi arba Līgo.
Įdomu, kad šimtametė istorija vilioja ir „Z“ ar „Y“ kartą. Po valstybės saugomais ąžuolais galiūnais susituokė ir būti ištikimi vienas kitam vien šiemet pasižadėjo apie 50 porų, nuotraukose drauge įsiamžino per 12 tūkst. Ilzenbergo dvaro parko lankytojų. Bene trečdalis jų – „braliukai“ latviai.